Aukščiausiasis Teismas antradienį (09.23) atmetė Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio parlamentaro Jono Šimėno sūnaus kasacinį skundą dėl apkaltinamojo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už 47 metų vilniečio Josifo Kumpickio tyčinį nužudymą. Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Šių metų sausio 6 dienos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Jonas Šimėnas jaunesnysis, kuriam dabar 27-eri, už šį nusikaltimą nuteistas 7 metų laisvės atėmimu. Kadangi skiriant bausmę J. Šimėnas jau buvo nuteistas už kitus smurtinius nusikaltimus, teismas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę, konfiskuojant pusę jam priklausančio turto.
Bylos duomenimis, J. Kumpickis buvo nužudytas 2002 metų kovo 13-osios vakarą Juodojo kelio gatvėje - netoli esančioje sodų bendrijoje, kur J. Šimėnas jaunesnysis tuo metu gyveno.
Nusikaltimo iniciatore laikoma vilnietė Žana Lukjanova, kuriai J. Kumpickis esą negrąžino 60 litų skolos. Reikalaujant atiduoti šiuos pinigus, jis ir buvo mirtinai sumuštas. Ž. Lukjanova už žmogžudystę nuteista kalėti 8 metus.
Nė vienas iš nuteistųjų Aukščiausiojo Teismo posėdyje nedalyvavo. Neilgų ginčų klausėsi tik nuteistojo J. Šimėno tėvas.
J. Šimėnas savo kasaciniame skunde prašė skirti švelnesnę bausmę motyvuodamas tuo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai jį apkaltino žmogžudyste. J. Šimėno gynėjos žodžiais, nuteistojo smūgiai rankomis ir kojomis J. Kumpickiui galėjo sukelti tik fizinį skausmą ir sveikatos sutrikimą, bet ne mirtį. Advokatė pabrėžė, kad mirtinai J. Kumpickį traumavo būtent Ž. Lukjanova, kuri jam buvo užšokusi ant krūtinės.
Teismo medicinos ekspertizės akte nurodoma, kad J. Kumpickis mirė nuo plaučių ir krūtinkaulio sužalojimų. Jam buvo smogti mažiausiai 5 smūgiai į galvą ir tiek pat - į krūtinę.
Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius siūlė J. Šimėno kasacinį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, negalima skirstyti abiejų nuteistųjų veiksmų pagal pavojingumą, nes ne kuris nors vienas smūgis, o būtent sužalojimų visuma sukėlė negrįžtamus padarinius.
Ankstesniu nuosprendžiu už 2001 metų birželio ir liepos nusikaltimus J. Šimėnui buvo paskirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant pusę jam priklausančio turto.
Nustatyta, kad 2001 metų birželio 5-osios vakarą prie Juodojo kelio gatvėje esančios parduotuvės J. Šimėnas šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasižymėdamas ypatingu įžūlumu. Su vienu bendrininku jis mušė vyriškį rankomis, o šiam parkritus kojomis spardė galvą ir kitas kūno dalis.
Liepos 29-osios pavakare J. Šimėnas miškelyje šalia tos pačios Juodojo kelio gatvės su bendrininkais užpuolė moterį. Sugriebę ją už kaklo, nusikaltėliai nuėmė 800 Lt vertės auksinę apyrankę, du - 250 ir 120 Lt vertės - auksinius žiedus, 320 Lt vertės auksinius auskarus ir 140 Lt vertės auksinę grandinėlę, padarydami nukentėjusiajai 1630 Lt turtinę žalą.
J. Šimėnas į pareigūnų akiratį buvo patekęs ir 2001 metų sausį, kai automobiliu partrenkė moterį ir paspruko iš avarijos vietos.
Be to, 1998 metų gegužę J. Šimėnas, važiavęs Seimo kanceliarijos automobiliu "Volkswagen Golf", nepakluso kelių policininkų reikalavimui sustoti. Dideliu greičiu lekiantį jaunuolį policininkai ėmė persekioti. Gatvių sankryžoje J. Šimėnas atsitrenkė į betoninį kelkraštį. Automobilis, nuriedėjęs apie 20 metrų, sustojo krūmuose, o J. Šimėnas iššoko iš automobilio ir pabėgo. Tada jis buvo nubaustas už pabėgimą iš avarijos vietos, o tėvui teko sumokėti 2 tūkst. litų už Seimo automobilio remontą.
ELTA
