Teismo posėdžio pradžioje V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko pateikė kelis prašymus dėl dokumentų prijungimo prie bylos. Kaltinamojo advokatas prašė prie bylos prijungti dokumentus, kuriuose nurodoma, kokiose pelno nesiekiančiose visuomeninėse organizacijose yra dirbęs V. Šiliauskas.
„Jis savo elgesiu parodo, kad žmogus yra pasitaisęs, atiduoda duoklę visuomenei“, – apie savo ginamąjį kalbėjo R. Boiko.
Šiam prašymui teismas pritarė.
V. Šiliausko advokatas taip pat teikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos, kurioje numatoma baudų už korupcinius nusikaltimus skyrimo tvarka. R. Boiko teigimu, minimame BK straipsnyje numatyta, kad asmeniui skiriama bauda turi atitikti gauto kyšio vertę. Advokato manymu, ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi, anot teisininko, nėra galimybės šiuo atveju individualizuoti bausmės dydžio.
„Prašau dėl minėtos Baudžiamojo kodekso nuostatos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti bylos nagrinėjimą iki kol Konstitucinis Teismas pateiktų savo vertinimą“, – prašymą teismui įvardijo R. Boiko.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Rolandas Stankevičius teigė, kad šis prašymas nėra susijęs su V. Šiliausko bylos turiniu, tad tokį prašymą siūlė netenkinti.
Galiausiai teismas nutarė netenkinti šio V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymo.
Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė ir prokuratūra, ir V. Šiliauskas
ELTA primena, kad pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo V. Šiliauskas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir kuriuo jam skirta piniginė bauda, apskundė tiek nuteistasis, tiek ir prokuratūra.
Prokuratūra skundu prašo nuteistajam skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą, o kitą pirmos instancijos nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą pateikęs prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, skiriant bausmę, taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį (baudą), o taip pat skirti mažesnę nei įstatyme įtvirtinta minimali bauda.
Prokuratūra taip pat teismo prašo V. Šiliauską pripažinti kaltu dėl visų aštuonių baudžiamojoje byloje nurodomų nusikalstamos veikos epizodų, kurie, prokuroro manymu, pirmos instancijos teismo visiškai nepagrįstai buvo perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, tai yra kyšininkavimą.
Teismo sprendimą apskundęs V. Šiliauskas nekvestionuoja jam skirtos bausmės, nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau nesutinka su įrodymų šaltiniais. Jis mano, kad remtasi įrodymų šaltiniais, kurie gauti pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas.
Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Teismas taip pat nutarė konfiskuoti 2022 m. kovą atliktų kratų V. Šiliausko gyvenamojoje vietoje metu rastus grynuosius pinigus, tai yra 241 tūkst. eurų, išieškoti iš V. Šiliausko konfiskuotino turto, tai yra kyšio dalyko dalį atitinkančią sumą – 19 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021-2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų.
V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.
Teismas nurodė, kad V. Šiliauskas ikiteisminio tyrimo metu suteikė informacijos, kurios pagrindu pradėtas ir iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
