Reikia neperžengti ribų
Remigijus RAINYS
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija panaikino Panevėžio apygardos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį grūdų vagį užmušusiems Kėdainių rajono ūkininkams Sauliui Šilkaičiui (44 m.) bei Vytautui Batkevičiui (32 m.) - abiems dabar skirta po 6 metus laisvės atėmimo. Prie mušimo prisidėjęs Marius Liaudminas gavo 20 parų arešto. Nužudytojo Alfredo Zabotkos šeimai nuteistieji turės sumokėti 50 000 litų neturtinės žalos.
2005 metų vasarą Kėdainių rajono Vaidatonių kaime neblaivus ūkininkas S. Šilkaitis sandėlyje užklupo grūdus vagiančius A. Zabotką ir V. Karalkovą. Čia pat su abiem buvo susidorota...
M. Liaudminas tik tris kartus įspyrė A. Zabotkai į šoną, tad ekspertai vėliau nustatė, jog jis tik sukėlė nukentėjėliui fizinį skausmą, bet prie jo mirties neprisidėjo.
Užtat S. Šilkaitis ir V. Batkevičius vagiliavimu įtariamą Alfredą daužė per galvą ir spardė negailėdami. Tiesa, vėliau tiriant šį įvykį, abu tikino, kad vagišius susižalojo pats, kai sprukdamas nukrito nuo laiptų. Ūkininkai gerokai aptalžė ir vėliau aptiktą sandėlyje pasislėpusį V. Karalkovą, tačiau šis jokių pretenzijų dėl to neturėjo.
Pradžioje S. Šilkaitis ir V. Batkevičius Vaidatonių kaimo gyventojams gyrėsi, kad sulaikytus vagišius mušė ir spardė tol, kol vienam iš jų per burną pradėjo bėgti kraujas. Tačiau kai po 9 parų A. Zabotka nuo patirtų sužalojimų mirė Kauno medicinos universiteto klinikose, vyriškiai pakeitė parodymus ir ėmė teigti Alfredo nemušę. S. Šilkaitis įrodinėjo, kad jis tik kirto per kojas pabėgti meginusiam A. Zabotkai, o šis pats nukrito nuo laiptų iš antro aukšto.
Teigiamai charakterizuojamus sunkų nusikaltimą padariusius ūkininkus Panevėžio apygardos teismas buvo išteisinęs, tačiau nužudytojo artimieji bei prokurorai išteisinamąjį nuosprendį apskundė. Apeliacinis teismas pripažino, kad sulaikydami ir sumušdami į sandėlį įsibrovusius vyriškius, teisiamieji peržengė baudžiamajame įstatyme numatytas teisėto teisėtumo sąlygas, pagal kurias sulaikomam asmeniui leidžiama padaryti tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi pripažino juos kaltais tyčiniu nužudymu. Atmesta ir kaltinamųjų versija, jog pagrindiniu liudininku tapęs nužudytojo bičiulis juos apkalbėjo iš keršto - V. Karalkovas taip pat galėjo patekti kaltinimus dėl sužalojimo, tačiau to nepadarė.
