Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė „Vilniaus prekybos“ skundą ir paliko nepakeistą bendrovei nepalankų 2018-ųjų gegužę priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
M. Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas BNS sakė, kad Apeliacinio teismo sprendimas tik dar kartą patvirtino, kad M. Marcinkevičius nepadarė jokios žalos „Akropolių“ perleidimo metu prašydamas informacijos apie sandorį. Išsamiau teismo nutarties, kuri yra nevieša, jis nekomentavo.
„Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad bendrovė pasiruošusi ir toliau ginti savo pozicijas, tad neatmeta galimybės sprendimą skųsti.
„Kol kas teismui neįrodėme savo teisumo, tad savo poziciją ginsime toliau. Mūsų pozicija nesikeičia – manome, kad siekdamas sutrukdyti sandoriui M. Marcinkevičius be pagrindo prašė laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui tikslingai neatskleidė reikšmingos informacijos. Įmonei padaryta žala turi būti atlyginta, kaip tai numato įstatymai”, – komentare BNS teigė „Vilniaus prekybos“ atstovas Vaidotas Cucėnas.
Anot jo, dėl teismo pritaikyto laikino draudimo „Vilniaus prekybai” įsigyti „Akropolius“ valdančias įmones iš Maltos bendrovės „Relvit“ bendrovių suderėtas sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus.
„Galiojant M. Marcinkevičiaus prašymu pritaikytiems draudimams „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl pirkdama „Akropolius“ dėl išaugusios jų vertės „Vilniaus prekyba“ turėjo mokėti kur kas didesnę kainą. Maltos ir Lietuvos teismams panaikinus apribojimus „Akropoliai“ „Vilniaus prekybai“ buvo parduoti už 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo planuota juos įsigyti iki M. Marcinkevičiaus prašymu pritaikant neteisėtus draudimus“, – aiškino V. Cucėnas.
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M.Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
M.Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Iki 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus jau daugiau kaip ketverius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numavičiumi, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
M.Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
