Kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais taikytinos ir įrenginiams, kuriais tie kūriniai gali būti atgaminami.
Taip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ETT) nusprendė reaguodamas į Ispanijos autorių teisių organizacijos ir laikmenomis prekiaujančios bendrovės „Padawan“ teisminį ginčą nagrinėjusio vietos teismo paklausimą. Nors ETT sprendimas pirmiausiai taikytinas Ispanijoje, tačiau spręsdami panašias bylas juo privalo vadovautis ir kitų ES šalių teismai.
„Jau kelerius metus panašią nuostatą mėginama įgyvendinti ir Lietuvoje. Tikimės, kad ETT sprendimas galiausiai padės tai padaryti“, – sako Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė.
Ji atkreipė dėmesį ir į kitą ETT sprendimo aspektą: leidus kūrinius atgaminti asmeniniais tikslais, kompensacija už tai gali būti renkama ne tik tiesiogiai iš gyventojų, bet ir juridinių asmenų, disponuojančių laikmenomis ar įrenginiais, kurie vartotojams sudaro galimybę kūrinius kopijuoti.
„Tiesa, kaip pažymėjo ETT, jeigu laikmenų arba įrenginių naudojimas nesusijęs su kūrinių atgaminimu asmeniniais tikslais (pvz., profesinėms reikmėms laikmenas įsigyja juridiniai asmenys), kompensacija už tai negali būti renkama. Panaši nuostata galioja tiek dabartiniame Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, tiek ir naujose jo pataisose“, – aiškina A. Masalskytė.
Jos teigimu, šiuo metu Lietuvoje už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais kompensacijos renkamos tik nuo tokių laikmenų, kaip CD ir DVD diskai, pardavimo.
Lietuvos kultūros ministerija yra siūliusi į šį laikmenų ir įrenginių sąrašą įtraukti atminties korteles, USB atmintines, asmeninių kompiuterių kietuosius diskus, vaizdo ir garso leistuvus su atminties įtaisu ir įrašymo funkcija, šias funkcijas atliekančius televizorius bei TV priedelius.
Siūlomas kompensacinio atlyginimo dydis – ne daugiau kaip 3 proc. atgaminimo įrenginių ir ne daugiau kaip 6 proc. tuščių laikmenų didmeninio pardavimo kainos. Tai sudarytų nuo 0,5 Lt iki 40 Lt.
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos tarybos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius yra teigęs, kad per metus kompensacinio atlyginimo būtų surenkama apie 3 mln. Lt, didžiąją dalį (80 proc.) paliekant nacionalinėms reikmėms, o 20 proc. pervedant užsienio partneriams. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad 25 proc. kompensacinio atlyginimo, surinkto už minėtas tuščias laikmenas ir atgaminimo įrenginius, būtų skiriama meno kūrėjų ir kūrybinių darbuotojų socialinės paramos programai.
Kultūros ministerijos pasiūlymams priešinasi technologijų verslo subjektai, teigiantys, kad vartotojams pabrangsiančios laikmenos ir įranga, o tai gresia sužlugdyti informacinių technologijų verslą, be to, valstybė galinti kompensacinį atlyginimą mokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
