Palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio sausio 5-ąją priimta nutartis, kuria nuspręsta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paleisti nuteistąją anksčiau iš pataisos namų.
Apygardos teismas paskelbė, kad nenustatyta „jokių procesinių pažeidimų“ nei komisijos, nei apylinkės teismo sprendime, o apylinkės teismo priimta nutartis yra pagrįsta, argumentuota ir teisėta.
Apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„S.Paulikas atliko tris ketvirtadalius bausmės, keturis kartus dėl lygtinio paleidimo buvo atmesta, penktą kartą nutarta paleisti (...). Lygtinio paleidimo institutas turi veikti visose civilizuotose šalyse. (...) Svarbiausias momentas - pataisos namų tikslas - perauklėti žmogų, septynerius metus ir du mėnesius pataisos namų darbuotojai stebėjo, kas kitas, jeigu ne jie, gali pasakyti, ar jis pasitaisęs. Jie priėjo išvadą, kad laikas paleisti“, - teismo motyvus aiškino teisėjas Stasys Lemežis.
Trijų teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S.Paulikas įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones - per daugiau kaip 7 laisvės atėmimo metus nuteistasis turėjo tik vieną nuobaudą, 9 kartus skatintas už gerą elgesį, stropų darbą ir mokymąsi.
Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo komisijos nutarimas anksčiau laiko paleisti nuteistąjį S.Pauliką yra motyvuotas ir priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Apeliaciniame skunde valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė buvo nurodžiusi, kad lygtinio paleidimo komisija ir pirmosios instancijos teismas, taikydami nuteistajam S.Paulikui lygtinį paleidimą, pažeidė teisės normas. Teismo posėdžio metu teisėjo paprašyta nurodyti minėtus pažeidimus, prokurorė atsakė, kad „teisės normos pažeistos nebuvo“.
Prokurorė apeliaciniame skunde akcentavo lygtinio paleidimo įstatymo nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne lygtinį paleidimą.
Teismas konstatavo, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai taikant S.Paulikui lygtinį paleidimą, todėl skunde išdėstyti prokurorės motyvai nesudaro pagrindo naikinti minėtą nutartį.
Teismas taip pat pažymėjo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės.
„S.Paulikas iš įkalinimo įstaigos paleistas 1 m. 9 mėn. ir 18 d. anksčiau, tačiau, jei jis per lygtinio paleidimo laikotarpį pažeis teismo nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, bus grąžintas atlikti likusiąją bausmės dalį“, - rašoma teismo nutartyje.
Į laisvę anksčiau laiko paleistam nuteistajam pirmos instancijos teismas nustatė baudžiamojo poveikio priemones - uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Šiuos įpareigojimus S. Paulikas turės vykdyti iki bausmės termino pabaigos – 2016 metų lapkričio 8 dienos.
„Nuteistasis S.Paulikas atliko daugiau kaip tris ketvirtąsias paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tokios bausmės dalies atlikimas būtinas nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, kai paskirta bausmė viršija 15 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę“, - rašoma teismo pranešime.
Nuteistasis nedalyvavo posėdyje, kuriame buvo skelbiama jam palanki nutartis.
2007 metais neblaivus policininkas S.Paulikas Skuodo rajone automobiliu rėžėsi į šalikele iš mokyklos einančius vaikus ir pabėgo iš įvykio vietos. Trys dešimtmečiai berniukai žuvo. Po šio visą visuomenę sukrėtusio su įvykio iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.
