Ketveri metai. Tiek laiko įvairių instancijų teismuose nagrinėta byla dėl telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ naujojo administracinio pastato Lvovo gatvėje Vilniuje statybos teisėtumo baigta – detalusis planas pripažintas neteisėtu.
Administracinę bylą pagal bendrovės „Verslo investicijos“ (ji perėmė „Teo LT teises) apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT ) teisėjų kolegija pabrėžė, kad „valstybės institucijų neteisėtais veiksmais sukurtos teisinės pasekmės pripažįstamos viešo intereso pažeidimu, nes tokie veiksmai pakerta pasitikėjimą valstybės institucijų veiksmais“.
Nors teorinė galimybė atnaujinti procesą egzistuoja, birželio 7-osios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT ) sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 metų spalio 25 dienos sprendimas patvirtinti detalųjį planą, kuriuo remiantis dešiniajame Neries krante turėjo iškilti naujasis 15 aukštų „Teo LT“ administracinis pastatas, panaikintas, o pats detalusis planas pripažintas neteisėtu, nes buvo pažeista detaliojo plano tvirtinimo procedūra.
„LVAT konstatavo, kad detalusis planas yra neteisėtas, nes jo tvirtinimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant pagrindines ją reglamentuojančias taisykles“, – portalui Balsas.lt sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis.
Pastatas „paaugo“ trim aukštais
Ši istorija prasidėjo tada, kai sostinės Šnipiškių rajono gyventojas Vytautas Petrauskas 2006 metų pabaigoje kreipėsi į prokuratūrą, o Vilniaus apygardos prokuratūra dėl galimo dokumentų klastojimo siekiant trimis aukštais padidinti planuojamą statinį pradėjo ikiteisminį tyrimą ir inicijavo 15 aukštų „Teo LT“ administracinio pastato Lvovo gatvėje statybos sustabdymą.
Ilgainiui paaiškėjo, kad įvairiose institucijose buvo derinamas 12 aukštų administracinis pastatas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriame numatytas 15 aukštų statinys.
Naujojo 12 aukštų „Teo Lt“ administracinio pastato detalusis planas (nuotr. Organizatorių)
Naujojo 15 aukštų „Teo Lt“ administracinio pastato detalusis planas (nuotr. Organizatorių)
R. Kruopio teigimu, paaiškėjo, kad rengiant šio sklypo detalųjį planą buvo padaryta šiurkščių nustatytos tvarkos pažeidimų: „Neleistinai padidintas leistinų statyti pastatų aukštis nuo 12 iki 15 aukštų (nuo 52 iki 54 metrų), užstatymo intensyvumas, detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniais nustatyta statybos riba neatitiko mažiausio atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimų ir kita“, – vardijo jis.
Todėl, sakė R. Kruopis, 2008 metais Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą ir prašydama panaikinti jau minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Suinteresuotieji vertina skirtingai
„Svarbiausia šioje istorijoje yra tai, kad buvo apgintas viešasis interesas, – pareiškė V. Petrausko (teisine kalba – trečiojo suinteresuoto asmens – red. past.) advokatas A. Chudenkovas, rankose laikydamas LVAT teisėjų kolegijos priimtą teismo nutartį. – Žmogus ieškojo teisybės, prokuratūra pagal piliečio kreipimąsi ėmė tirti aplinkybes, ir pagaliau sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas suklastotas detalusis planas, panaikintas.“
„Jeigu teismas būtų nusprendęs, kad detalusis planas yra teisėtas, būtų galima sakyti, kad žmogus nepagrįstai kažko ieškojo, bet dabar paaiškėjo, kad jis buvo teisus“, – sakė advokatas.
Anot advokato, V. Petrauskas kol kas nesvarsto, ar kreipsis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. „Bet akivaizdu, kad jis patyrė didelę moralinę ir materialinę žalą, kuri skaičiuojama milijonais litų, – sakė A. Chudenkovas. – Po to, kai aptikęs pažeidimą V. Petrauskas kreipėsi į prokuratūrą, bendrovė „Teo LT“ pasiekė, kad būtų laikinai areštuotas jo turtas – daugiau kaip už 10 milijonų litų“.
Visai kitaip susiklosčiusią situaciją vertina kito trečiojo– suinteresuoto – asmens „Teo LT“ ir jo teises perėmusios UAB „Verslo investicijos“ atstovas, TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
„Toks teismo sprendimas mus liūdina, tačiau didelės įtakos bendrovės veiklai jis neturės, nes šiuo metu biuro klausimas yra išspręstas – bendrovė tam nuomojasi patalpas“, – pareiškė jis.
A. Bubnelis kol kas negalėjo pasakyti, kokių veiksmų imsis bendrovė.
„Šiuo metu analizuojame LVAT nutartį ir svarstysime, kokie tolimesni veiksmai galimi. Teismas iš esmės patvirtino, kad visos procedūros iki patikrinimo akto buvo atliktos teisingai ir teisėtai“, – sakė jis.
(papildyta 18:10)
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys Balsas.lt paaiškino, kad „savivaldybė nebuvo šio detaliojo plano iniciatore, plano rengimą vykdė privati bendrovė. Šiuo metu sklypo naudotojas yra UAB „Verslo investicijos“, kuris ir priims visus sprendimus dėl tolimesnės šios teritorijos plėtros“.
Tačiau kaip atsitiko, kad tvirtinant detalųjį planą niekas nepastebėjo, jog padidintas leistinų statyti pastatų aukštis, užstatymo intensyvumas, nesilaikoma kai kurių kitų reikalavimų, jis nekomentavo.
Nuo bausmės išgelbėjo senatis?
Kuo baigėsi ketverius metus trukęs bylinėjimasis, jau žinome. Teisine kalba sakant „teismas įsiteisėjusia nutartimi ištaisė klaidas, kurias neteisėtais veiksmais buvo padariusios savivaldybės institucijos“. Kas nematė ar nenorėjo matyti neatitikimų ar taisymų dokumentuose – nespėliosime. Tačiau tai, kad byla buvo nagrinėjama kelerius metus, kai kam galbūt išėjo į naudą, o gal net padėjo išvengti atsakomybės.
Įtarimai dėl detaliojo plano suklastojimo projektuojant bendrovės „Teo LT“ administracinį pastatą buvo pareikšti bendrovės „Senojo miesto architektai“ projektų vadovei architektei I. K. bei toje pačioje bendrovėje dirbantiems D. S. ir D. B. Tačiau architektai bausmės išvengė, nes buvo praleisti terminai patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.
„Pirmosios instancijos teisme architektų atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Vėliau jis buvo apskųstas, ir Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai juos išteisino, nes buvo nusikalstamos veikos požymių – buvo pakeisti dokumentai. Tačiau dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas, imtis kokių nors veiksmų prieš juos nėra pagrindo“, – apgailestavo V. Petrausko advokatas A. Chudenkovas.
Kas išdygs apleistoje statybvietėje?
A. Bubnelis kol kas negalėjo pasakyti, kokia projekto Lvovo gatvėje ateitis.
„Laukiame teisinių procesų pabaigos ir tuomet svarstysime dėl šio projekto ateities“, – sakė jis.
R. Kruopio teigimu, neteisėtu pripažinto detaliojo plano tikslas buvo sudaryti galimybes Lvovo g. 21 sklype statyti didesnius pastatus, negu numatyta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai, kaip konstatavo ir teismas, „būtų pažeidę daugelio fizinių ir juridinių asmenų interesus“.
Tačiau dabar, panaikinus savivaldybės tarybos sprendimą, visuomenė vėl galės dalyvauti šios teritorijos planavimo procese.
„Tikėtina, kad bus užtikrinta visų suinteresuotų visuomenės narių teisėtų interesų pusiausvyra. Būtent toks yra pagrindinis teritorijų planavimo tikslas“, – portalui Balsas.lt sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. Kruopis, pažymėdamas, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar yra kreipusis į Vilniaus apygardos teismą, kur civilinio proceso tvarka ginčijamos šio valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos sutartys, kurių pagrindu jis ir buvo išnuomotas „Teo LT“ ir UAB „Verslo investicijos“.
„Byla kol kas nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl tolesnis šio sklypo likimas paaiškės tik ateityje“, – Balsas.lt sakė R. Kruopis.
TEO LT statybvietė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
