Klaipėdos apylinkės teismas praėjusių metų gruodį nutarė, kad parlamentaro R. Žemaitaičio 2022 m. socialinime tinkle „Facebook“ paskelbta informacija apie visuomenininką A. Tapiną, viešąją įstaigą „Laisvės TV“ (apie „Laisvės TV“ organizuotas paramos Ukrainai rinkimo akcijas ) neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą. Teismas įpareigojo politiką ištrinti minėtus įrašus, priteisė A. Tapinui 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos. Taip pat iš R. Žemaitaičio priteista 7,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Šį sprendimą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apskundė abi pusės. R. Žemaitaitis teismo prašė panaikinti jam nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir atmesti A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškinį. A. Tapinas savo ruožtu apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti – jam pačiam ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ po 10 tūkst. eurų.
Klaipėdos apygardos teismas atmetė abiejų šalių apeliacinius skundus. Teismas, atmetęs R. Žemaitaičio skundą, padarė išvadą, kad parlamentaro paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino ieškovo A. Tapino garbę ir orumą ir menkino viešosios įstaigos „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją. Teismas A. Tapinui ir „Laisvės TV“ iš R. Žemaitaičio priteisė po 4,5 tūkst. eurų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsigalioja jo paskelbimo dieną, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kaip teigiama Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad R. Žemaitaitis ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę.
„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „nors atsakovas (R. Žemaitaitis – ELTA) dalyvavo visuomenei išties svarbioje viešoje diskusijoje apie ieškovų (A. Tapino ir „Laisvės TV“ – ELTA) vykdomą veiklą, renkant paramą Ukrainai, ir tokia jo teisė negali būti paneigiama, diskusija nevyko gyvai ir atsakovas turėjo galimybę apmąstyti galimas išraiškos formas. Priešingai, atsakovas pasirinko gana drastišką išraiškos formą ir kelis kartus skleidė informaciją, turinčią aiškiai itin neigiamą reikšmę visuomenėje (tiek teisės, tiek moralės prasme)“, – teigiama teismo pranešime spaudai.
Teismo nuomone, R. Žemaitaičio teiginiais buvo peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos – atsakovo vartota kalba buvo aiškiai perteklinė, turinti pažeminimo požymių (akivaizdžiai neigiamą konotaciją turintys teiginiai reikšti pabrėžtinai pakartotinai, pasirinkus išryškinamąjį didžiųjų raidžių šriftą, ir pan.), ir tokiems rimtiems pareiškimams, kaip jau minėta, trūko pakankamo faktinio pagrindo.
„Atsakovo (R. Žemaitaičio – ELTA) ginčo įrašuose esantys teiginiai iš esmės suformuluoti kategoriškai, o ne kaip abejonė, klausimas, pavartotos sąvokos „iššvaistė“, „pralošė“, „pavogė“, „afera“, „palaiko Hitlerį“, „siaubingi veiksmai su žydais“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Tokie teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti. Be to, atsakovo pateikiami faktai bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui leidžia daryti išvadas, kad buvo iššvaistyti paramai surinkti pinigai, ieškovui A. Tapinui juos pralošus žaidžiant pokerį“, – tvirtina teismas.
ELTA primena, kad visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta viešoji įstaiga „Laisvės TV“ į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl parlamentaro R. Žemaitaičio skelbtos informacija apie jo įkurtos įstaigos, jo paties organizuotas paramos akcijas Ukrainai (pareiškimai apie pinigų rinkimą kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, A. Tapino neva praloštus pinigus ir pan.).
Pats R. Žemaitaitis teisme aiškino, kad savo komentaruose apie galimai „nusuktus tūkstančius“ minėdamas „Andriuką“, neturėjo omenyje A. Tapino. Parlamentaro gynėjos pabrėžė, kad politikas, keldamas klausimus apie paramos Ukrainai akcijų skaidrumą, tiesiog siekė įgyvendinti bendrąjį gėrį, tai yra vykdyti paramos panaudojimo kontrolę.
