Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Seimo nario „valstiečio“ Aurelijaus Verygos pareiškimą.
Jis prašė įvertinti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patvirtintą sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimo planą, kuriuo papildomas finansavimas numatytas struktūrinio bendradarbiavimo būdu sveikatos centrus steigiančioms savivaldybėms.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad ši modernizavimo plano nuostata neprieštarauja A. Verygos nurodytoms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms, nes į vieną juridinį asmenį besijungiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms objektyviai reikia didesnio finansavimo negu sudarančioms bendradarbiavimo sutartis.
„Objektyvus poreikis didesniam finansavimui struktūrinio sveikatos centro steigimo atveju yra siejamas su didesniais jo steigimo kaštais, be kita ko, reorganizuojant iki tol veikusias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pertvarkant infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius“, – teigiama LVAT pranešime.
Dėl to, pasak teismo, ginčytos modernizavimo plano nuostatos neprieštaravo Konstitucijoje ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems lygiateisiškumo ir objektyvumo principams.
Įvertinęs struktūriškai besijungiančius sveikatos centrus kaip objektyviai reikalaujančius didesnių investicijų, teismas taip pat nesutiko su A. Verygos nuomone, kad papildomas finansavimas jiems pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą.
Planas – 80 proc. paslaugų suteikti arčiau namų
Kaip anksčiau yra sakęs A. Dulkys, pernai paruoštu modernizavimo planu siekiama sveikatos priežiūros įstaigų tinklui suteikti „sinchroninį veikimą, vienodus principus ir kad kiekviena savivaldybė matytų, kokia yra jų gydymo įstaigų situacija“.
Pagal planą Lietuvos savivaldybės padalytos į A, B ir C kategorijas. A kategorijai priskirtos savivaldybės, kuriose gyventojų skaičius siekia iki 10 tūkst., B – nuo 10 iki 21 tūkst., C – daugiau nei 21 tūkstantį.
Nuo savivaldybės kategorijos priklauso, kokias paslaugas bei kokiomis sąlygomis privalės teikti jos sveikatos priežiūros įstaigos.
Anot A. Dulkio, šiais pakeitimais siekiama, kad 80 proc. paslaugų būtų suteikiama tose savivaldybėse, kur žmonės gyvena.
