Vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį atmetė asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ atstovo Liudviko Ragauskio skundą dėl Dalios Grybauskaitės kandidatavimo į prezidentus.
Visuomenininkas teismui skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) priimtą sprendimą išduoti pretendentei rinkėjų parašų rinkimo lapus, pranešė Vyriausiasis administracinis teismas.
L.Ragauskio nuomone, toks VRK sprendimas pažeidžia jo teisę dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, nes esą D.Grybauskaitė pastaruosius trejus metus nuolat negyveno Lietuvoje ir yra susijusi priesaika bei pasižadėjimu su Europos Bendrijomis.
Teimas visuomenininko skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad L. Ragauskis neturi teisės ginčyti tokio VRK sprendimo.
Anot teismo, įstatymuose numatyta, kad VRK sprendimus teismui gali apskųsti partijos, iškėlusios kandidatus į prezidentus, ir kandidatų patikėtiniai.
Be to, pasak Vyriausiojo administracinio teismo, jei L. Ragauskis ir turėtų tokią teisę, jis jau yra praleidęs terminą skundui paduoti. Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad VRK sprendimai gali būti apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo, o visuomenininkas padavė skundą praėjus aštuonioms dienoms po šio termino.
Ši teismo nutartis neskundžiama.
Tai ne pirmas kartas, kai L. Ragauskis teismams skundžia Lietuvoje rengiamų rinkimų į valdžios institucijas sistemą.
Pernai rudenį jis Vyriausiajam administraciniam teismui skundė Seimo rinkimų nuostatas dėl išimtinės partijų teisės kelti savo kandidatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Teimas šį klausimą spręsti perdavė Konstituciniam Teismui (KT). Šis pasisakė, kad Seimo rinkimų įstatymų nuostatos pagrindiniam šalie įstatymui neprieštarauja.
L. Ragauskis pagarsėjo 2007-ųjų vasario mėnesį, kai įkūrė minėtą asociaciją ir siekė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimus. Su bendražygiais norėjęs kandidatuoti kaip nepartinis kandidatas, L. Ragauskis sulaukė nepalankių VRK sprendimų ir iniciatyvininkai savivaldos rinkimuose nebuvo registruoti kaip kandidatai.
KT tuomet išaiškino, kad savivaldybių tarybų rinkimų tvarka, ribojusi nepartinių piliečių teises kandidatuoti į savivaldybių tarybas, prieštarauja Konstitucijai. Tuo pačiu KT pareiškė, jog 2007-ųjų savivaldybių tarybų rinkimai turi vykti pagal seną tvarką, o 2011 metais nepartiniams kandidatams privalu sudaryti teisę balotiruotis.