Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, 2020 metais dėl įtarimų prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu buvo sulaikyti 11 asmenų, tarp jų – tuometiniai Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir U. Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius ir kiti asmenys.
Minėti prokurorai tuometinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio sprendimu buvo nušalinti nuo tarnybos, o vėliau atleisti iš pareigų.
2022 m. lapkritį prokuratūra pranešė, kad nutrauktas tyrimas dėl U. Vyčino piktnaudžiavimo tarnyba.
Po metų, 2023 m. liepos 17 d., U. Vyčinas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Minėtos teisėsaugos institucijis vykdė ir kontroliavo jo ikiteisminį tyrimą.
Ieškovas U. Vyčinas Vilniaus apylinkės teismui nurodė, kad dėl nepagrįstai pradėtų ikiteisminių tyrimų ir jų vilkinimo, dėl Generalinės prokuratūros ir STT netinkamai atliktų ikiteisminių tyrimų (jų vilkinimo), kuriuose nebuvo surinkta ieškovo kaltę galinčių pagrįsti įrodymų, bei teismų, kurie nepagrįstai, nesant pagrindo sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą ir jų pratęsimus, patyrė neturtinę žalą, ją prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį priimtame sprendime konstatavo, kad nenustatė faktų, jog ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu buvo pradėti akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jie negalėjo būti pradėti.
„Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų subjektyvus vertinimas, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui ikiteisminio tyrimo procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.
Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo vilkinamas ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikomas ir tęsiamas nepagrįstai. Teismo vertinimu, taipogi buvo pagrindas spręsti dėl būtinybės sulaikyti ieškovą, kol bus atlikti būtini tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai, laikino sulaikymo skyrimo terminai pažeisti nebuvo, ieškovas iš laikino sulaikymo buvo paleistas nedelsiant, kai buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, per protingą terminą įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą“, – rašoma teisėjos Justos Raciūtės sprendime.
Teismas mano, kad buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nenustatyta, kad įtarimai U. Vyčinui buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo.
Teismo sprendimas nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
