Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė klaipėdietės, terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės kasacinį skundą bei galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu ją pripažino kalta dėl viešo savo pareigas vykdančių valstybės tarnautojų - prokurorų pažeminimo. Mergina turės sumokėti 1 tūkst. 300 litų baudą.
E. Kusaitė Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista 10 MGL (1 tūkst. 300 litų) dydžio bauda už tai, kad 2011 m. kovo 24 d. nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, kurioje ji kaltinama dėl teroro akto, pertraukos metu, duodama interviu viešai žodžiu užgauliai pažemino savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorus.
Kasaciniame skunde E. Kusaitė nurodė, kad jei jos padaryta veika ir atitinka Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos - valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą - požymius, tai tik formaliai, todėl teismai tokią veiką galėjo pripažinti mažareikšme, nes, anot E. Kusaitės, jos elgesys ir veiksmai nebuvo tokie pavojingi, jokių neigiamų pasekmių nekilo. Esą ji pasakiusi "mano manymu", vertinusi prokurorų veiksmus prieš ją kaip įtariamąją, atliktus baudžiamajame procese.
LAT priimtoje nutartyje pažymėjo, kad Konstitucijos nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijoje, tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užtikrinti teisminės valdžios autoritetą, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą.
"Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, šmeižtu ir dezinformacija", - konstatavo LAT.
Anot teismo pranešimo, E. Kusaitės kasaciniame skunde minimi politikai, tačiau politikai sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio bei darbo kontrolei, o dėl valstybės tarnautojų tokios išvados padaryti negalima, taigi kritikuojant jų veiksmus, jie neturėtų būti traktuojami lygiai taip pat, kaip politikai. Susidūrus asmens teisei įgyvendinti savo saviraiškos laisvę teisingumo vykdymo kontekste ir teisingumo vykdymo sistemos bei jos pareigūnų teisių apsaugos interesams, turi būti nustatoma teisinga šių vertybių pusiausvyra.
LAT pažymėjo, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Nuteisimas už įžeidimą pripažįstamas pagrįstu, kai teisėsaugos pareigūnams (šiuo konkrečiu atveju prokurorams), nesant pakankamo pagrindo, priskiriami konkretūs faktai, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika.
"E. Kusaitės viešai išsakyti neturintys jokio faktinio pagrindo teiginiai apie prokurorus būtent dėl jų tarnybinių funkcijų vykdymo visuomenėje suprantami vienareikšmiškai, yra užgaulūs, žeminantys ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. E. Kusaitės įvykdytas valstybės tarnautojų įžeidimas padarytas viešai per visuomenės informavimo priemones ir pasiekė daugiau žmonių, įžeidimas išsakytas dėl prokurorų veiklos vykdant kaltininkės baudžiamąjį persekiojimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra mažareikšmis", - konstatavo teismas.
LAT pažymėjo, kad E. Kusaitė įžeidžiančius žodžius pasakė ne kaip apie privačius asmenis, bet kaip apie prokurorus, atlikusius procesines funkcijas jos baudžiamojoje byloje, kurioje jai reiškiami kaltinimai dėl teroro akto. Teismai įvertinę šį pasisakymą konstatavo, kad teiginys, jog asmuo vykdo nusikaltimus, klausimas, kaip jie gali žudyti žmones, taip pat asmenų įvardijimas nusikaltėliais, yra užgaulūs, žeminantys, neabejotinai kenkiantys asmens tiek moraliniam, tiek profesiniam prestižui, pažeidžiantys garbę ir orumą.
LAT nurodė, kad baudžiamojoje byloje priimtais teismų sprendimais nenustatyta faktinio pagrindo, kuris galėtų pateisinti tokio pobūdžio žodžių vartojimą ir nulemti kitokį jų teisinį vertinimą, net ir atsižvelgus į galimą tam tikro perdėjimo panaudojimą komentuojant savo bylos procesą. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad saviraiškos laisvės ribas peržengiantys kasatorės pasisakymai nuskambėjo tuo procesiniu momentu, kai prokuroras, pateikdamas tam tikrus tokio savo apsisprendimo motyvus, dar tik kreipėsi į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Sprendimo dėl šio prašymo priėmimas yra teismo kompetencija, ir kasatorės interviu metu joks sprendimas dar nebuvo priimtas.
E. Kusaitės byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta už viešą savo pareigas vykdančių valstybės tarnautojų - prokurorų pažeminimą, paliktas galioti ir ji turės sumokėti 1300 Lt baudą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teisme E. Kusaitės bylą nagrinėjama nuo 2010 m. gruodžio.
E. Kusaitė kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą sprogdindama save strateginės reikšmės objekte, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekdama, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės.
E. Kusaitę Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sulaikė 2009-ųjų spalį, kai ji rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. Mergina nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki 2010-ųjų metų rugpjūčio.
E. Kusaitė savo kaltę neigia, tvirtindama, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas.
