Žudikas įtaria, kad jį paveikė "pilstukas"
Irena ZUBRICKIENĖ
Iš daugiavaikės šeimos kilęs ir iki tol 4 kartus teistas, paskutinįkart - už nužudymą, Smalininkų kaimo (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Arūnas Sabaitis (35 m.) sugriovė savo motinos didžiausią svajonę - visada matyti sūnų laisvėje. Besitikėjusi, kad bausmę už nužudymą atlikęs sūnus "pagaliau ateis į protą", dabar Nijolė Sabaitienė tegali gyventi kitokiais lūkesčiais: kaip Arūnui seksis už grotų net 20 metų.
Norėjo tik išgerti
Praėjusių metų rugpjūčio 1-ąją Arūnas, išėjęs iš namų, sutiko dviračiu Kalvarijos link važiuojantį pažįstamą Kalvių kaimo gyventoją Vytautą Kęstutį Arlauską (55 m.). Šis greitai įkalbino jaunesnį bičiulį pas jį pasisvečiuoti. Bet prieš tai abu, vesdamiesi dviratį, nupėdino į Kalvariją, nusipirko pilstuko ir tada parėjo į Arlauskų namus.
Varganuose asocialios daugiavaikės šeimos namuose, kur pastaruoju metu našlys V. K. Arlauskas gyveno tik su sūnumi Laimučiu (28 m.), ant stalo greitai atsirado alkoholio. Iki tol lovoje drybsojęs Laimutis irgi sėdo kartu gerti. Tai jis ir buvo išsiuntęs tėvą parnešti svaigalų, nes jau prieš tai buvo išgėręs. Kurį laiką trijulė bendravo taikiai.
Aiškinosi, kas yra tikras vyras
Vėlų vakarą vyresnysis Arlauskas pasijuto gerokai apsvaigęs, todėl nuėjo miegoti. Alkoholio dar buvo likę, todėl Laimutis ir Arūnas liko sėdėti. Bet netrukus nuo stalo pakilo ir Arūnas. Laimutis, bandydamas įkalbėti sugėrovą pasilikti, jam tarstelėjo: "Tikri vyrai taip nedaro - nepabaigę neišeina". Arūnas į šią frazę sureagavo netikėtai: į lauką dėl gamtinių reikalų susiruošusį Laimutį jis prisivijo iš už nugaros ir, paties žodžiais, "užvanojo" jam peiliu, kurio geležtė iššoka - finka. Šį turguje įsigytą peilį jis nešiodavosi nuolat. Į pilvą sužalotas Laimutis puolė į lauką ir pasislėpė neapšviestame vienkiemio kieme. Arūnas jo neieškojo.
Kol Laimutis tūnojo panamės krūmuose, Arūnas sugrįžo į kambarį, kur jau miegojo girtas namo šeimininkas, ir mažiausiai keturiais to paties peilio dūriais sužalojo gulintįjį į krūtinę ir nugarą. Anot Arūno, badomas V. K. Arlauskas nesipriešino, nešaukė, nes buvo užkluptas miegantis. Buvo tamsu (Arlauskai gyveno be elektros), todėl užpuolikas nematė, į kurią vietą žmogui pataikys.
Po išpuolio Arūnas pasuko savo sugyventinės namų link. Pakeliui baloje nusiplovė peilį ir kruvinas rankas. Namuose greitai nusimetė kruvinus drabužius, už lovos užkišo peilį ir lyg niekur nieko atsigulė miegoti.
Miegojo prie mirusio tėvo
Tuo metu Laimutis, pamatęs, kad Arūnas išėjo, sugrįžo į kambarį ir tamsoje atsigulė tame pačiame kambaryje, kur gulėjo jo tėvas. Pastarojo jis nesiruošė žadinti - skųstis nenorėjo, o apie tai, jog tėvas subadytas peiliu, jis net nenujautė. Kadangi Laimučio sužalojimas per daug nekraujavo, medikų pagalbos jis neieškojo.
Rytą Laimutis jautėsi prastai. Bandė pasakyti apie tai tėvui, tačiau šis tylėjo. Tuomet Laimutis ir pamatė, kad nebegyvas tėvas guli kraujo klane. Šiuokart nelaimėlis jau puolė ieškotis pagalbos: pėsčiomis leidosi į artimiausią parduotuvę, esančią už 2 kilometrų, ir pardavėjai pasakė apie tragediją namuose. Netrukus tapo aišku, kad pagalbos reikėjo ir pačiam Laimučiui.
Nustačius vidinį nukraujavimą, Laimutis buvo skubiai operuotas. Kurį laiką jis buvo gydomas. Specialistai nustatė, kad Laimučio sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Dabar vaikinas jaučiasi neblogai.
Nežino, kodėl badė
Įtariamą žudiką jau kitą rytą po tragedijos pažadino atvykę policininkai. Čia greitai buvo surastas ir nusikaltimo įrankis - peilis - bei kruvini žudiko drabužiai. Arūnas neneigė buvęs pas Arlauskus, bet negalėjo paaiškinti savo įtūžio priežasties. Vyras buvo jau visiškai išsiblaivęs.
Kodėl liejo smurtą, A. Sabaitis tikino negalįs paaiškinti ir teisme. "Nežinau, dėl ko vijausi Laimutį, su kuriuo normaliai bendraudavome, nežinau, kodėl nužudžiau jo tėvą. Ne viską atsimenu. Nei po įvykio nesupratau, kas man atsitiko, nei dabar suprantu, nors kasdien bandau rasti atsakymą. Blaivus nebūčiau taip padaręs. Tądien nedaug išgėriau, bet ne valstybinę gi gėrėm, o "taške" pirktą skiestą spiritą. Gal jis turėjo poveikio? Protas buvo aptemęs", - taip kalbėjo žudikas.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl V. K. Arlausko nužudymo ir jo sūnaus sunkaus sužalojimo, nutarė, kad dar kartą žudiku vyras tapo siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą (Laimučio sužalojimą). Pats Arūnas tai neigė ir tikino: "Jeigu būčiau norėjęs nužudyti, tai ir būčiau susiradęs bei nužudęs Laimutį - nepalikęs jokių liudytojų".
Už abu padarytus nusikaltimus A. Sabaičiui buvo paskelbtas griežtas nuosprendis - 20 metų gyvenimo nelaisvėje. Pusę bausmės nuteistasis atliks kalėjimo sąlygomis, o likusius 10 metų - pataisos namuose.
A. Sabaitis, nužudęs bejėgį, negalėjusį pasipriešinti ir apsiginti (miegojusį) žmogų ir antrą kartą nuteistas už tokį patį nusikaltimą, buvo pripažintas esąs pavojingas recidyvistas.
Nuteistajam taip pat nurodyta atlyginti civilinius ieškinius tėvą palaidojusiai Vaidai Arlauskaitei (2000 litų) ir Valstybinei ligonių kasai už L. Arlausko gydymą (2390 litų). "Ką iš jo gali daugiau gauti..." - tiesiai atsakė V. Arlauskaitė, teismo proceso dalyvių paklausta, ar tėvo mirties kaltininkui tikrai nereiškia kur kas didesnio ieškinio (moralinei žalai atlyginti).
Praeityje - sugyventinės dėdės žudikas
Prieš 10 metų A. Sabaitis jau buvo nuteistas už nužudymą 10 metų laisvės atėmimo bausme. Tuokart žudiku tapęs vaikinas irgi buvo nepakantus žodžiams: atėjo į savo tuometinės sugyventinės Vilmos dėdės, kalvarijiečio Juozo Vito Radzevičiaus (50 m.), namus ir šį sumušė dėl neva paskleistų gandų, esą Arūnas kilęs iš nusikaltėlių šeimos, kur geria ir narkotikais svaiginasi net jo motina, be to, pats esąs narkomanas, prie kvaišalų pratinantis dar ir Vilmą. Nors J. V. Radzevičius atsiprašinėjo Arūno ir tikino daugiau taip nekalbėsiąs, vaikinas negalėjo suvaldyti įniršio.
Apdaužęs vyrą, jis išėjo, o sužalotąjį aptiko vėliau užėjusi jo senutė motina. Moteris iškart kreipėsi į medikus. Kalvarijos ligoninėje J. V. Radzevičiui buvo patarta gydytis ramunėlių kompresais, nes pacientą apžiūrėjusi gydytoja neįžvelgė sunkios vyro būklės. Tuokart J. V. Radzevičius mirė po kelių valandų, vos tik parėjo į namus. Ekspertai nustatė, jog vyras buvo patyręs sunkią galvos traumą. Kadangi prieš tai nelaimėlis dar spėjo pasakyti, kad jį sumušė dukterėčios sugyventinis, Arūnas buvo suimtas, o vėliau sulaukė atpildo.
Iš "zonos" A. Sabaitis buvo išleistas kur kas anksčiau - po 7 metų, kaip leidžia nuteistuosius "šildantys" mūsų įstatymai. Grįžęs į Kalvariją, Arūnas pradėjo gyventi su kita nužudyto J. V. Radzevičiaus dukterėčia - Jurgita. Iki nužudymo Kalviuose buvęs kalinys buvo kone pavyzdingas vyras: gerai sutarė su Jurgita ir jos motina, pastarosios liudijimu, ravėdavo daržą, sukapodavo malkas, daug negerdavo, vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, nebuvo laikomas perėjūnu.
Keli Arūno broliai - irgi Kalvarijos policijai puikiai pažįstami nusikaltėliai. Kartais policininkai, pranešdami apie naujus užfiksuotus nusikaltimus, taip ir sako: "Įtariamasis - iš Sabaičių klano". Daugiavaikei Nijolei Sabaitienei, kažkada kalbintai "Akistatos" ir neslėpusiai savo gėdos dėl nusikaltėlių keliu per gyvenimą einančių sūnų, belikę pasiguosti, kad ji dar turi ir porą dorai gyvenančių savo atžalų.
Policijos archyvo nuotr.:
- Dukart žudikas Arūnas Sabaitis laisvės nebematys 20 metų
Redakcijos archyvo nuotr.:
- Šiame name buvo nužudytas V. K. Arlauskas ir sunkiai sužalotas jo sūnus
- Kitą dieną po tragedijos šeimininko lovoje tebekiurksojo kruvina patalynė...
- Šventi paveikslai kambaryje neapsaugojo šeimininkų nuo žudiko
2009 04 10
