Kaimyną nužudė ir "palaidojo" upėje
Irena ZUBRICKIENĖ
Stakliškių vidurinėje mokykloje (Prienų r.) dirbęs Pakrovų kaimo gyventojas Saulius Bagdonavičius (30 m.), nuo nepilnametystės už vagystes teistas 3 kartus, bet pastaruoju metu apie 3 metus sugebėjęs gyventi neužkliūdamas policijai, su sugyventine augino 3 mažylius ir turbūt tikėjosi gyventi tik nesibaigiančiais šeimos rūpesčiais. Tačiau vyras neatsispirdavo alkoholiui. Kartą tokios išgertuvės baigėsi tragiškai - Saulius dabar nuteistas už nužudymą.
2006-ųjų pavasarį vienas alytiškis, turintis sodybą minėtame Pakrovų kaime, nutarė įleisti į ją kokią nors šeimą, kad gyventų sodyboje ir kartu ją prižiūrėtų. Šitaip Pakrovų kaime atsirado Saulius Bagdonavičius su savo šeima. Stiklelio mėgėjas Saulius netrukus susidraugavo su daugiau negu dvigubai vyresniu kaimynu Juozu Varaška (70 m.), tokiu pat mėgėju pasėdėti prie butelio. Anot pensininko žmonos Marcelės, nuo tada namuose tapo nemiela gyventi: vyras dažnai būdavo girtas, o kartu ir priekabus, agresyvokas, ją keiksnodavo. Moteris jautė nuoskaudą dar ir dėl to, kad jos namuose per dažnai viešėdavo naujasis kaimynas Saulius - ateidavo ir vienas, ir su tuo metu dar sugyventine, dabartine savo žmona. Žinoma, ateidavo ne ką nors padėti, apie ką nors rimtai pasikalbėti, o gerti. Marcelei tokia kasdienybė buvo nepriimtina. Negalėdama ramiai gyventi, moteris iš savo namų išsikraustė į kitą gyvenvietę tame pačiame rajone, bet su vyru neišsituokė, vis pabendraudavo.
Namus palikusi Marcelė pranašavo, kad sutuoktinio pomėgis gerti atneš nelaimę. Taip ir buvo: kartą Juozas Varaška įkliuvo girtas vairuodamas automobilį ir neteko vairuotojo pažymėjimo. Anot Marcelės, ši nelaimė buvo susijusi su Sauliaus šeima, nes tą kartą Juozas esą važiavo jiems visiems parvežti alkoholio.
Marcelė Varaškienė, dabar jau našlė, įsitikinusi, kad minėtas įvykis kelyje prišaukė ir netikėtą jos vyro mirtį. Mat po kokio mėnesio, kai Juozas eilinį kartą girtavo su Sauliumi, jiedu labai rimtai susipyko. Esą gerus bičiulius, butelio draugus, supykdė neseni prisiminimai apie Juozo sulaikymą: vairuotojo pažymėjimo netekęs pensininkas, įžvelgdamas ir Sauliaus kaltės, pradėjo reikalauti, kad Saulius sumokėtų pusę jam gresiančios baudos.
Šis konfliktas kilo 2007-ųjų birželio 14-osios naktį. Išvakarėse Saulius, jo moteris ir pensininkas J. Varaška pastarojo namuose gėrė alų ir degtinę. Vėliau moteriai išėjus, Saulius dar liko. Kadangi abu vyrai dar nenorėjo skirstytis, buvo nutarta pasipildyti gėrimo atsargas ir persikelti į Sauliaus kiemą. Taigi įvyko išgertuvių pratęsimas - liejosi "Starka" ir alus, vyrai sparčiai girtėjo, o jų pokalbiai aštrėjo. Vienu momentu, kai pensininkas vėl pradėjo kartoti, jog Saulius jam skolingas, šis nebeišlaikė ir pradėjo vyti sugėrovą iš savo kiemo. Anot Sauliaus, J. Varaška nebuvo paklusnus - jis ne tik nenorėjo išeiti, bet dar ir, liepdamas neįsakinėti, pradėjo grasinti Sauliui, kad pakenks jam ir jo mažamečiams vaikams. Maža to, jeigu tikėtume Sauliumi, pensininkas griebė po ranka pasitaikiusį medinį grėblio kotą ir kelis kartus kirto Sauliui į krūtinę, o po to išsitraukė pistoletą. Kaip teisme pasakojo Saulius, jis negalėjo ramiai stovėti prieš smurtaujantį kaimyną esą pagriebė "kažką nuo smėlio" ir kelis kartus dūrė J. Varaškai. Taigi esą gynėsi. Kad tas "kažkas" buvo peilis, teisme Saulius neva net negalėjo patikėti, nors įrankis po tragedijos buvo rastas Sauliaus namuose.
Supratęs, kad kaimynas nebegyvas (vėliau ekspertai nustatė, kad pensininkas buvo nužudytas mažiausiai 4 medinės lazdos smūgiais ir mažiausiai 7 dūriais peiliu; buvo sulaužyti šonkauliai, šlaunikaulis, o peilis giliai sužalojęs kaklą ir gerklę, tad nelaimėlis tuoj pat mirė nukraujavęs), Saulius nekvietė jokios pagalbos (esą vis tiek pulso jau nebuvo), o nutarė nužudytąjį skubiai palaidoti. Sugyventinė atnešė Sauliui maišą bulvėms dėti - į jį Saulius įkišo lavoną, tada nešulį apglėbė abiem rankomis ir, nunešęs iki netoliese tekančios Verknės upės, įmetė į vandenį. Žudikas manė, kad maišas su lavonu nuplauks tolyn ir kartu nuplukdys įkalčius. Kitus įkalčius - grėblio kotą, kuriuo daužė pensininką, ir kruvinus marškinius - Saulius tuoj pat sudegino.
Kraupus radinys upėje buvo aptiktas tik po 5 parų - jį rado prie upės gyvenantis pakroviškis Juozas Mickus. Vyras jau žinojo, kad Juozo Varaškos artimieji jo pasigedę. Įtardamas, kad už šakų užkibusiame maiše gali būti pražuvėlio kūnas, J. Mickus pranešė ir J. Varaškos seseriai bei žmonai, ir policijai. Netrukus kaimiečio įtarimai pasitvirtino: kai atvykęs policijos pareigūnas kabliu užkabino ir ištraukė iš vandens maišą, šis atsirišo - pasirodė nužudyto J. Varaškos galva...
Ilgai ieškoti pensininko žudiko pareigūnams nereikėjo - Saulius Bagdonavičius buvo suimtas. Vyras neneigė sumušęs ir "palaidojęs" savo sugėrovą, tačiau tikino, kad nužudyti jo nenorėjęs. Saulius kaltino tik alkoholį: esą jeigu jis tada būtų buvęs blaivus, nieko panašaus nebūtų įvykę.
Kaltinamasis neigė pensininką mušęs dar ir jo namuose, kuriuose po lemtingų išgertuvių buvo išvartyti daiktai, tačiau pareigūnai kito asmens, galėjusio taip pašeimininkauti Varaškų pastogėje, nenustatė. Saulius Bagdonavičius bandė teisintis tik gynęsis nuo jį puolusio pensininko, tačiau teismas tuo nepatikėjo. Mat J. Varaška buvo smulkaus kūno sudėjimo (svėrė apie 50 kilogramų) ir nedidelio ūgio žmogelis, kurį, kaip pati liudijo, net žmona viena ranka nesunkiai atsistumdavo nuo savęs, tad daugiau kaip dvigubai jaunesniam, stipresniam ir dvigubai sunkesniam Sauliui pavojaus iš pensininko, tinkančio jam į senelius, tikrai nebuvę. Kaltinamojo liudijimas apie J. Varaškos grasinimą ginklu teisme išblėso, nes apie ginklą liudijo tik pats Saulius ir vėliau teisme pats panoręs liudyti jo svainis, o daugiau niekas kaime, net patys artimiausi bičiuliai, nebuvo matę J. Varaškos ginklo ar nors girdėję, jog pensininkas jį turi. Taip kalbėjo ir nužudytojo žmona. Beje, geraširdė moteris nereiškė vyro žudikui jokio civilinio ieškinio: suprasdama, kad vyras gerdamas pats prisišaukė mirtiną nelaimę (lavono kraujyje buvo rasta beveik 3 promilės alkoholio - itin sunkus girtumas), našlė teisme tik skėstelėjo rankomis, esą nėra ką iš daugiavaikio tėvo, net neturinčio savo šeimos namų, paimti.
10 metų ir 6 mėnesiai - tiek laiko S. Bagdonavičius, tapęs artimo kaimyno žudiku, turėtų praleisti už grotų. Tokią laisvės atėmimo bausmę paskelbęs Kauno apygardos teismas akcentavo, kad nenustatė nei S. Bagdonavičiaus peršamos būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo versijų, nei kaltinamojo staigaus susijaudinimo, prišaukusio smurtą. Teisme paklaustas, kas jį pavertė žiauriu žudiku, Saulius atsakė: "Nežinau. Tą vakarą gėrėme tik valstybinę - ne pilstuką..."
Šioje kruvinoje istorijoje, beje, galima įžvelgti ir vieną šviesią detalę: palaidojusi vyrą, našlė M. Varaškienė sugrįžo gyventi į savo namus Pakrovų kaime. Žudiko žmona, ja tapusi, kai Saulius jau buvo suimtas, su vaikučiais iš šio kaimo išsikraustė.
2009 03 13
