Netikėtai sulieknėjo
Niekas iš aplinkinių nė neįtarė, kad tvarkinga, negerianti, tris vaikus užauginusi Irma galėtų ryžtis tokiam kraupiam žingsniui – pagimdyti vaikelį ir išmesti jį į šiukšlyną. Galų gale, niekas neįtarė ir, kad moteris laukėsi: ji nei vienu žodeliu niekam neprasitarė, jog pastojo, nei pas gydytojus lankėsi. Dabar kai kurios kolegės ir kaimynės sako, kad pamačius suapvalėjusią Irmos figūrą, šmėstelėjo mintis, jog moteris galbūt laukiasi. Tačiau, kadangi ši apie tai neužsiminė, na o ir metai nebe jauniklės, tai nutarusios, jog Irma tiesiog „pasitaisė“.
Pernai balandžio mėnesį I. Burvienė pasiprašė išleidžiama atostogų, o grįžusi po poros savaičių, atrodė akivaizdžiai sulieknėjusi. Nors moteris gyrėsi, jog kilogramų nusimesti jai padėjo dieta, tačiau toks pasikeitimas, matyt, kai kam sukėlė įtarimų, todėl policija gavo anonimo pranešimą apie galimai pagimdytą ir nužudytą kūdikį.
Kūdikio paieškos
Moteris atsidūrė areštinėje. Apklausiama I. Burvienė prisipažino pagimdžiusi neišnešiotą, negyvą kūdikį. Ji tikino buvusi ištikta šoko, tad nebežinodama, ką daryti, suvyniojo naujagimį į polietileną ir įkišo į šaldiklį, o po poros savaičių išmetė jį į buitinių atliekų konteinerį.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad moteris vaikelį pagimdė pernai naktį iš balandžio 17-osios į 18-ąją. Prasidėjo naujagimio lavonėlio paieškos. Kadangi visos šiukšlės gabenamos į Jėrubaičių sąvartyną, Plungės rajono policijos pareigūnai šakėmis perkratė ne vieną kalną šiukšlių, tačiau nieko nerado. Nepadėjo nei ekskavatoriai, nei atvestas kinologų šuo. Paslėpto lavonėlio buvo ieškota ir aplink I. Burvienės trobą, tačiau taip pat – be rezultatų. Nors pagrindinio įkalčio – naujagimio lavono – ir nebuvo rasta, byla pasiekė teismą, o I. Burvienei buvo pateikti kaltinimai pasikėsinimu nužudyti ar nužudžius naujagimį. Kaltinamajai net buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau psichiatrų išvada buvo vienareikšmė – I. Burvienė pakaltinama ir turi atsakyti už savo veiksmus.
Ikiteisminį tyrimą organizavęs ir kontroliavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius teismo prašė kaltinamajai skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdžiai vyko už uždarų durų – to išsireikalavo kaltinamosios advokatas Edvardas Staponkus.
Teismas išteisino
Kovo pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, priėjo prie išvados, jog I. Burvienė yra nekalta.
Kaip pabrėžiama Klaipėdos apygardos teismo išplatintame pranešime, „ikiteisminio tyrimo metu atliktą pirminę plungiškės apklausą, kurioje ji apklausta kaip liudytoja, teismas laikė niekine ir apskritai nevertino kaip įrodymo, kadangi ši procedūra atlikta pažeidžiant baudžiamojo proceso taisykles. Objektyviu įrodymu nelaikytas ir kitą dieną po šios apklausos moters parašytas prisipažinimas, kurį vėliau ji paneigė. Teisme apklaustų bendradarbių parodymai įvertinti kritiškai – kaip moteriškame kolektyve skleidžiamos apkalbos“.
Išteisinamajame nuosprendyje pabrėžiama, kad nesuradus naujagimio lavonėlio nepaneigta ir moters versija, jog vaikas gimė negyvas. Anot teisėjų kolegijos, egzistuojant šioms prielaidoms, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas negalimas.
Nuosprendį skųs
„Manau, kad šiuo atveju tai yra idealus nuosprendis, kai aplinkybės tokios neaiškios. Mano ginamoji vaiką pagimdė ir to neneigia, bet tai – ne nusikaltimas. Baudžiamajame kodekse taip pat nėra straipsnio, pagal kurį būtų gali teisti už negyvo kūdikio išmetimą. Čia gal tik moralės klausimas, – po teismo žurnalistams aiškino advokatas E. Staponkus. – Pagrindinis tokio teismo sprendimo argumentas yra tas, kad nerastas vaiko kūnelis, todėl neįmanoma atlikti ekspertizės ir nustatyti, kaip naujagimis mirė“.
Tuo tarpu prokuroras A. Saunorius net neabejojo, kad teismo nuosprendį skųs. „Faktinės aplinkybės, kokios buvo nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, teisme nepasikeitė. Manau, kad kaltinamosios veiksmų seka leidžia pakankamai aiškiai suprasti, kad ji buvo suplanavusi tyčia atsikratyti naujagimio“, – tvirtino prokuroras.
Nusiskandino upėje
Kitai „rūpestingai“ mamytei I. Germanavičiūtei teko pasėdėti Panevėžio miesto apylinkės teisme, kaltinamųjų suole. Moteris buvo kaltinama piktnaudžiavusi motinos teisėmis, palikusi savo dukrą be pagalbos, kai jos gyvybei grėsė pavojus.
Bylos duomenimis, 2013 metų balandžio 10-ąją septyniolikmetė Irenos dukra buvo rasta nuskendusi netoli nuo savo namų esančioje Nevėžio upėje (Panevėžio r.). Šalia plūduriavo ir ką tik gimęs josios kūdikėlis. Kaip nustatė teismo medicinos ekspertai, mergina kartu su naujagimiu pasitraukė iš gyvenimo savo noru.
Tačiau po nepilnametės žūties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo aiškinamasi, kas pastūmėjo paauglę nusižudyti. Įtarimų kėlė tai, kad merginą augino nuolat girtuokliaujanti ir socialinių įgūdžių neturinti motina. Paauglės tėvas žuvo prieš kelioliką metų, o Irena ėmė daugiau laiko leisti su tokiomis pačiomis girtuoklėmis, kaip ir ji pati.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog Irena nesirūpino savo dukra, menkino ir gniuždė, nuolat priekaištaudavo, kam ši pastojo, grasino išvaryti iš namų, kol nėščia paauglė atsidūrė beviltiškoje padėtyje.
Jautėsi vieniša
Tą dieną, kai 17-metė pradėjo gimdyti, motina irgi buvo gerokai įkaušusi. Kai dukra pasiskundė, jog jai skauda šoną, Irena liepė šiai išgerti nuskausminamųjų ir nelįsti į akis – mat dukra pertraukė eilinio alaus „bambalio“ tuštinimą.
Vieniša paauglė pagimdė kūdikį antisanitarinėmis sąlygomis, o čia pat už sienos sėdėjo ir toliau gėrė jos motina. Irenai nerūpėjo nei jos dukra, nei būsimas anūkas, negirdėjo ir nematė, kaip paauglė, sugriebusi naujagimį, puolė į šaltą Nevėžio vandenį.
Po mirties buvo atlikta paauglės psichiatrinė ekspertizė. Jos išvadose ekspertai pažymėjo, kad mergina nusižudė iš anksto viską suplanavusi, kad tai ne gimdymo sukelto streso rezultatas. Psichiatrai pabrėžė, jog paauglė jautėsi visų apleista, vieniša, slėpė nėštumą, su niekuo neaptarė susidariusios padėties.
Pažadų netesėjo
I. Germanavičiūtei nebuvo pateikti kaltinimai dėl dukros privedimo prie savižudybės, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės nuomone, teisiamosios gyvenimo būdas ir elgesys turėjo įtakos tam, kad nepilnametė jaustųsi nesaugi. Be to, anot prokurorės, motina paliko dukrą be pagalbos, kai šios gyvybei grėsė pavojus, tad prašė teismo I. Germanavičiūtei skirti trejus metus nelaisvės.
Teisme liudijusios socialinės darbuotojos tikino, kad daug kartų buvo perspėjusios I. Germanavičiūtę, kad ši negirtautų, o pasirūpintų vaikais. Ši pažadėdavo, tačiau ir toliau girtuokliaudavo. Be to, jos tvirtino girdėjusios Ireną sakant, jog dukrą išvarysianti pas šios vaiko tėvą.
„Šalyje nėra buvę tokio atvejo, kad nepilnametė gimdytų viena antisanitarinėmis sąlygomis ir iš anksto planuotų nusižudyti. Mergaitei stigo motinos dėmesio“, – teisme kalbėjo prokurorė. Ji prašė sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad įvykio metu I. Germanavičiūtė buvo girta, ir tai, jog vaiko gniuždymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko paauglė nusižudė.
Girtuoklė, bet nekalta
Teisiamoji savo kaltę pripažino iš dalies. Ji pripažino, jog bardavo ir keikdavo savo nėščią dukrą, bet tikino, kad rūpinosi ir šia ir kitais savo vaikais.
Kaip pranešė Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Baltrimavičienė, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nėra nustatyta, jog I. Germanavičiūtė „suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, kadangi pati yra gimusi asocialioje daugiavaikėje šeimoje, neturėjo nei tėvų pareigos supratimo, nei socialinių įgūdžių“.
Taip pat skelbiant nuosprendį buvo pažymėta, kad teisiamoji, „suvokdama, jog problemos kyla dėl jos girtavimo, pati prašė jai pašalpą skirti ne pinigais, o maisto produktais, nevengė atidirbti už gaunamas pašalpas viešųjų darbų. Būdama blaivi virdavo vaikams valgyti, prižiūrėjo daržą, dirbdavo pavienius darbus“.
Taigi, I. Germanavičiūtei buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs, kadangi dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Beje, laimė, kad šios moters vaikai nenuėjo motinos klystkeliais – jie patys kabinosi į gyvenimą.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
