Kauno religinė žydų bendruomenė, nesutikdama su spalio 7 d. priimtu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukti civilinę bylą dėl buvusios Žydų ligoninės priklausomybės, apskundė teismo nutartį Kauno apygardos teismui. Teismų maratonas dėl buvusios ligoninės pastatų ir žemės greta Kauno pilies, miesto senamiestyje, tęsiasi apie 10 metų.
Kauno religinei žydų bendruomenei vis nepavyksta įrodyti, kad statiniai iki 1940 m. liepos 21d. priklausė žydų religinėms bendruomenėms. Du kartus žemesnės instancijos teismai jų pateiktą ieškinį atmetė. Tuomet ginčo nagrinėjimas persikėlė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Nors pastarasis Teismas šių metų balandžio 2 dieną padėjo galutinį tašką Žydų ligoninės istorijoje, Kauno žydų bendruomenė, šiek tiek pakeitusi keliamus reikalavimus, vėl atnaujino teismų maratoną. Tačiau pergalės nepasiekė: Kauno miesto apylinkės teismas spalio 7 dieną nutraukė civilinę bylą pagal Kauno religinės žydų bendruomenės pareiškimą, kuriuo ji prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad pastatai ir žemė, esantys Jakšto g. 5, iki 1940 metų priklausė senajai žydų bendruomenei.
Iki šiol teismuose laimės nepatyrusi Kauno religinė žydų bendruomenė apskundė Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir toliau siekia įrodyti, kad pastatai ir žemė Jakšto gatvėje - buvusi Kauno žydų ligoninė (iki 1940 m.), nuosavybės teise "kaip dvasinė gydymo įstaiga" priklausė bendruomenei.
Šį skundą apeliacine tvarka nagrinės Kauno apygardos teismas. Daugiau nei 10 metų besibylinėjant teismuose ieškovui nepavyksta įrodyti, kad ginčytinas turtas iki 1940 m. liepos 21 d. priklausė žydų religinėms bendruomenėms. Vienu metu dėl ligoninės su Kauno miesto savivaldybe bylinėjosi net 5 dabar veikiančios žydų organizacijos iš Kauno bei Vilniaus.
Nagrinėdamas Kauno religinės žydų bendruomenės skundą kasacine tvarka Aukščiausiasis Teismas dar šių metų balandžio 2 dieną nusprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartis bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 26 d. paskelbta nutartis paliekamos nepakeistos. Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Tačiau Kauno religinė žydų bendruomenė su tuo nesutiko ir balandžio 24 dieną vėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su nauju pareiškimu dėl pastatų ir žemės Jakšto g. 5 valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. fakto nustatymo. Bendruomenė paprašė taikyti laikinąsias turto apsaugos priemones: uždrausti Kauno miesto savivaldybei perleisti nuosavybės teises į pastatus ir neleisti įtraukti seniai neveikiančio bei baigiančio virsti griuvėsiais ligoninės komplekso į privatizuojamų objektų sąrašą.
Savivaldybė savo ruožtu vadovavosi teismo sprendimu, kuriame teigta, kad laikinosios priemonės neturi būti taikomos. Todėl pastatai Jakšto g. 5 (Kauno senamiestyje) jau yra įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Tačiau, kol vyksta teisminiai ginčai, privatizavimo procesas yra sustabdytas.
Miesto savivaldybės administracija teisme sieks įrodyti, kad Kauno religinės žydų bendruomenės skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties panaikinimo yra visiškai nepagrįstas, ir prašys teismo jį atmesti.
