Tokią poziciją jis pateikė po ketvirtadienį vykusio susitikimo su Druskininkų savivaldybės administracijos atstovais.
„Teisinėje valstybėje galioja teisės viršenybės principas. Juo labiau politikams negalima kištis į teisminius procesus“, – teigė E. Jankevičius.
Lietuvos aukščiausiajam teismui įpareigojus nugriauti statinį, Druskininkų savivaldybė siekia jį perimti ir įkurti čia M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Savivaldybė liepą dėl šio klausimo kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, ši pavedė klausimą išnagrinėti Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms. Aplinkos ministerija prieš savaitę informavo, kad Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimas sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą.
Tuo metu E. Jankevičius tvirtina, kad savo teisių gynybai reikėtų „ieškoti ne politinio užnugario, o rinktis teisinį, įstatymų nustatytą kelią“.
„Civilinio proceso kodeksas numato taikaus susitarimo galimybę bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Tačiau Teisingumo ministerija neturi kompetencijų spręsti šio klausimo“, – sako E. Jankevičius.
Ministerija pabrėžia, kad teisės aktai leidžia taikos sutartį sudaryti tik bylos šalims, o galutinį sprendimą priima teismas, įvertinęs, ar ji neprieštarauja viešajam interesui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, tačiau Druskininkų valdžia toliau deda pastangas, jog pastatas būtų išsaugotas.
Šioje byloje valstybei atstovavo Generalinė prokuratūra, atsakovai yra pastato savininkai Žilvinas ir Zina Poviloniai. Ž. Povilonis siekia prisiteisti 1,8 mln. eurų žalą iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės.
Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui taip pat yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.
