Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, kuriomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, būtų aiškiau reglamentuojamos kaltinamųjų teisės, taip pat būtų sudarytos sąlygos įtariamuosius ir teisiamuosius apklausti naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones.
„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kai kurios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos prieštarauja Pagrindiniam mūsų šalies įstatymui, todėl privalėjome pasiūlyti pataisas, aiškiau reglamentuojančias kaltinamųjų teises bylą nagrinėjant teisme“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiuo metu kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tokiais atvejais prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis teisme paprašo kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti, pačiam kaltinamajam skiriama laiko pasiruošti gynybai.
Tačiau šiuo metu tokia tvarka netaikoma, jeigu kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.
Pavyzdžiui, asmuo, kaltinamas dėl nužudymo (už tai numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos), nepasitvirtinus kaltinimams, teismo iniciatyva gali būti nuteistas už nužudymą labai susijaudinus (už tai numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų) ir dėl to nereikia iš anksto pranešti kaltinamajam.
Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia tvarka, kuomet apie pasikeitusį kaltinimą, nepaisant to, kad siekiama perkvalifikuoti veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nepranešama kaltinamajam iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, sudaro prielaidas neužtikrinti kaltinamojo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, negarantuoti pakankamų procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo, neužtikrinti galimybės jomis pasinaudoti, varžyti kaltinamojo teisę į gynybą, pažeisti konstitucinį teisinės valstybės principą.
Todėl įstatymo projekte siūloma, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant bet kokį kitą baudžiamąjį įstatymą (numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką). Tai galės padaryti ir pats teismas, pranešdamas bylos dalyviams apie keičiamas kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes.
Įstatymo projektu taip pat siūloma sudaryti galimybę vaizdo ir garso nuotolinėmis priemonėmis apklausti ir įtariamuosius ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamuosius bylos nagrinėjimo teisme metu. Iki šiol tokia tvarka galėjo būti apklausiami tik liudytojai ir nukentėjusieji. Įtariamąjį ar kaltinamąjį bus galima apklausti panaudojus technines priemones, jeigu jie negali atvykti į apklausą (teismo posėdį) arba yra laikomi areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje.
Tokia techninė įranga būtų įrengta 17 Lietuvos teismų, o kilnojamoji technika galės būti sumontuota įkalinimo įstaigose. Tokia siūloma tvarka prisidės prie greitesnio ir ekonomiškesnio baudžiamojo proceso.
Šiuo metu įstatymo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms.
