Artėjant vasarai didžioji dalis studentų džiūgauja pagaliau galinti nusimesti mokslų naštą. Tačiau anaiptol ne visiems mokslų šaknys karčios – yra tokių, kurie su pasimėgavimu ne tik studijuoja, bet ir užsiima papildoma moksline veikla: dalyvauja konkursuose, konferencijoje, rašo mokslinius straipsnius ir t.t. Keli Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentai sutiko papasakoti apie kitokį savo pasirinkimą bei požiūrį.
Laisvalaikis mokslinėms publikacijoms
Ekonominės analizės ir planavimo programos I kurso magistrantūros studentas Tomas Baležentis gali pasigirti nemenku mokslinių darbų bagažu, kuris ne sykį buvo įvertintas Ekonomikos fakulteto administracijos, o šiemet apdovanotas ir Lietuvos mokslų akademijos premija.
- Kas skatina Tave imtis mokslinių straipsnių rašymo?
Didžiausią poveikį daro aplinka: abu mano tėvai dirba akademinį darbą, todėl suprantu, kad vienas iš svarbiausių mokslinio darbo rezultatų yra publikacijos. Žinoma, specialiai niekada nesiekiau rašyti, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad reikėdavo atlikti kokią nors užduotį ir po to gimdavo idėja parašyti straipsnį. Turbūt panašiai nutinka visų profesijų atstovams... Šiuo metu dirbu Lietuvos agrarinės ekonomikos institute, taigi mokslas tapo ne tik pomėgiu.
- Ar Tau svarbūs akademinės bendruomenės įvertinimai?
Kiekvienam asmeniui svarbus jo darbo įvertinimas. Kalbant apie kitokį įvertinimą, galiu paminėti, kad prašymai atsiųsti savo straipsnius atkeliauja iš Belgijos, Kinijos, Brazilijos mokslininkų. Tai taip pat rodo domėjimąsi atliktais darbais.
- Ar dalyvauji konkursuose, seminaruose, konferencijose?
Taip, dalyvaujant konkursuose įdomu pasitikrinti, kaip galiu vertinti savo veiklą platesniame kontekste, taip pat svarbus ir materialinis įvertinimas. Kol kas esu dalyvavęs tik keliose konferencijose. Pagrindinis dalyvavimo tokiuose renginiuose tikslas - užmegzti ryšius su užsienio mokslininkais, dirbančiais dominančioje srityje.
- Kaip manai, kodėl studentai nenoriai imasi mokslinės veiklos?
Man atrodo, kad geriausia paskata užsiimti moksline veikla būtų jos rezultatų pripažinimas studijų procese. Pavyzdžiui, vietoje daugybės referatų ar baigiamųjų darbų magistrantas galėtų pristatyti recenzuojamame leidinyje savo publikuotus straipsnius. Taip tikrai pagerėtų studijų kokybė, tačiau suprantu, kad šiuo metu yra įvairių kliūčių tokiems sprendimams. Kita vertus, mokslinių darbų rašymas suteikia įvairių gebėjimų, kurie savaime palengvina studijavimą.
Teisingi vakarėliai
Šie mokslo metai Martynui Martikoniui buvo paskutiniai VU EF, dar žiemą vaikinui buvo įteiktas tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos magistro diplomas, o prieš tai - rudenį jo su kolegomis sukurtas sportinis triratis “Drift Trike„ septintajame “Verslauk“ konkurse buvo pripažintas vienu iš laimėtoju.
- Tiek bakalauro, tiek magistro studijas pasirinkai EF. Kodėl?
Mano mama baigė VU EF, aš ir pats nuo 5 klasės norėjau studijuoti ekonomiką, o visuomenėje juk yra susiformavusi nuomonė, kad čia studijuoti yra prestižas.
- Magistrantūroje studijavai ne tik su lietuvaičiais, bet ir studentais iš užsienio. Kokie tokių mišrių programų privalumai ir trūkumai?
Tai buvo puiki galimybė patobulinti anglų kalbos įgūdžius, tačiau iš esmės studijos buvo lengvesnės, nes labiau pritaikytos užsieniečiams. Žinoma, socialinis gyvenimas virte virė - teko organizuoti daugelį rimtesnių vakarėlių grupiokams, tad buvo įdomu stebėti kaip visi skirtingai linksminasi, bendrauja. Tiesą pasakius, tokio mišraus studijų kolektyvo trūkumai, kaip kultūrų nesuderinamumas, virto privalumu, nes išmokome toleruoti, suprasti vieni kitus.
Po šių studijų sukaupiau neįkainojamą pasaulinių kontaktų bagažą. Štai pavasarį keliavau po Indiją verslo tikslais – man labai padėjo kurso draugas indas, su kuriuo planuojame steigti eksporto kompaniją Indijoje. Jei viskas pavyks, magistro kaina, kurią sumokėjau atsipirks su kaupu.
- Drauge su komanda rudenį laimėjai “Verslauk 2011" konkursą. Kaip nusprendei jame dalyvauti?
Turėjau idėją apie sportinį triratį “driftui", kurią pasigavau vengdamas mokytis egzaminui (juokiasi), pagal šią idėją su draugu pagaminom prototipą ir linksmai leidom laiką kol kitas bičiulis pasiūlė šią idėją pristatyti konkurse.
- Papasakok daugiau apie šį triratį.
Tai yra sportinis triratis paaugliams ir suaugusiems. Galiniai ratai ne guminiai, o plastikiniai, kurie važiuojant nuo kalno asfaltuotu keliu nesukimba, o slysta. Smagumas tame, kad turi valdyti slystantį triratuką. Šis sportas atsirado prieš daugiau kaip porą metų Australijoje ir sparčiai tobulėja visame pasaulyje. Dabar visi šiuos triračius gaminasi patys, o mums atrodo, kad atėjo laikas serijinei gamybai, ko kol kas niekas nedaro.
- Vis dėlto kokia nauda iš konkurso?
Pasitikrinome idėjos realumą - ją patvirtino 7 komisijos nariai, tarp kurių buvo ir patyrusių verslininkų. Gavome 20 000 Lt finansavimą, kuris pastūmėjo toliau vystyti idėją. Taip pat laimėję konkursą buvome atleisti nuo praktinės magistro dalies gynimo.
- Ar dažnai dalyvaudavai konkursuose?
Paskutinėse klasėse ir pirmuose bakalauro kursuose buvau ypač aktyvus įvairiuose verslumo konkursuose, seminaruose, projektuose, bet ilgainiui laiko jiems vis mažėjo... Būti aktyviu skatino dideli siekiai gyvenime, “prasimušimo" galimybės, kontaktų bazės plėtimas, naujų galimybių išbandymas. Manau, kad tai labai vertinga patirtis studentams – puikus šansas įrodyti savo vertę, prisistatyti verslininkams, rimtiems žmonėms, susipažinti su bendraminčiais, kurie tikėtina, kad ateityje taps lyderiai. Studento laikas nėra brangus, todėl drąsiai galima bandyti save įvairioje veikloje, o ne tik studentauti, švęsti ir dykinėti.
- Kaip manai, ar EF studentai pakankamai aktyvūs? Galbūt EF administracija galėtų labiau juos skatinti?
Jie tikrai itin aktyvūs! Tai įrodo krūva EFSA apdovanojimų. Administracija irgi gerai dirba, kryptingai skatina. Vis dėlto pats studentas turi būti suinteresuotas savo veiklumu, manau, kad apie 70 proc. sėkmės priklauso nuo studento socialinio aktyvumo, t.y. bendravimo, dalyvavimo konkursuose, teisingų vakarėlių su teisingais žmonėmis ir pan.
Atsiperka su kaupu
Ekonomikos fakultete studijuoja drąsūs studentai – jie tikrai nelaukia paskutinių kursų, kad išdrįstų parodyti savo žinias. Antrąkart organizuotame Baltijos ekonomikos forume Rygoje prieš kelis mėnesius studentai šiemet gilinosi į strateginius energetikos klausimus Baltijos šalyse bei galimus esamų problemų sprendimo būdus. EF atstovavo antro ir trečio kurso studentai: Vaiva Kireilytė, Ieva Maniušytė, Ieva Sargautytė, Vidmantas Kvietkauskas, Donatas Trasevskis, Lukas Vaičiulis, Justina Abariūtė, Gintautas Nedzveckas, Tomas Žukauskas. “Tema pasirodė tikrai aktuali ir įdomi, ypač nagrinėti ją ekonominiu požiūriu, tad dalyvauti forume susigundė ir atranką sėkmingai praėjo net trys komandos, nors padirbėti visiems teko nemažai. Vien rašant atrankinę esė reikėjo surinkti nemažą pluoštą naujausios informacijos apie galimus atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo būdus Baltijos šalyse, bei pasiūlyti naujus galimus būdus tai daryti. Komandos patekusios į forumą buvo sugrupuotos po dvi ir vėl turėjo parengti pranešimus suskystintų gamtinių dujų, naftos bei atominės energetikos sektoriaus temomis", - pasakojo studentai. Jie džiaugėsi, kad pasiruošimas forumui atsipirko su kaupu – kiekvienas ne tik papildė savo žinių bagažą bei įgijo vertingos patirties dirbant tarptautinėje komandoje, dalyvaujant debatuose, bet ir turėjo retą galimybę išgirsti žymių kviestinių lektorių paskaitas bei buvo įvertinti. Trečiakursių ekonominės analizės ir planavimo bei finansų krypčių studentų rašyta atrankinė esė buvo pripažinta geriausia iš visų dalyvių. O viena antrakursių komanda suvienijusi jėgas su kolegomis iš LCC tarptautinio universiteto (Klaipėda) galėjo džiaugtis parengusi pranešimą apie atominės energetikos sektorių, patekusį tarp keturių stipriausių.
Taigi visi kaip vienas tvirtino, kad papildoma veikla nors ir reikalauja daug pastangų, tačiau atsiperka su kaupu – tereikia mokėti save motyvuoti bei neverkšlenti, kad neturi laiko, noro, jėgų... Vasara puikus metas apgalvoti savo tikslus, siekius ir planą jiems pasiekti.
