Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
m: "Salyje tik dvi pilietines NVO".
- Šalyje net dvi antipilietinės NVO finansuojamos iš Sorošo globalistų fondų...
m: " - Pasirinkimas ir Santalka ir, kas baisiausia, ju lyderiai neranda jokios bendros kalbos... "
- Jų vaidmuo ir yra neleisti burtis piliečiams kovai prieš visokio plauko parazitus ir apsimetėlius patriotais. Juk tai du atsarginiai variantai. Jei atsitiktų taip, kad netyčia būtų išrinktas nepataikaujantis štatams prezidentas, savarankiškas darbingas seimas ir būtų sudaryta Lietuvos interesus atstovaujanti vyriausybė, butent šitų "pilietinių" organizacijų pagrindu ir būtų organizuojamos spalvotos revoliucijos.
m: "Santalka nedrista net teisngai ,,diagnozuoti,, salies ,,ligos,, ir tik uzsiima kosmetiniais dalykais.Nei ji ,nei Pasirinkimas neburia pilieciu i organizuotas strukturas, o steigia ( Santalka) tuscius diskusiju klubus...Tad ta gyventoju dalis,kuria dar galima vadinti pilieciais,neturi drasiu, saziningu, intelektualiu lyderiu ir pasmerkta tirpimui iki dar mazesnio procento..Pasirinkimas yra teisuoliu sekta, kuri teisingai nustaciusi ,,diagnoze,, neturi noro ir sugebejimu kurti pilietines strukturas."
- Tai va, "Santalka" kritišku atveju pakeltų ir suvienytų didžiąją dalį tik intuityviai jaučiančių neteisybę, kad nukreipti jų energiją nuo "elito" ir proamerikancų prieš menamas Rusijos grėsmes ir, neva, marginalus - tikruosius patriotus. O "Pasirinkimo" vaidmuo kritišku atveju būtų sutelkti ir paraližuoti suvokiančius iš kur kyla tikrosios bėdos Lietuvoj.
- Šalyje net dvi antipilietinės NVO finansuojamos iš Sorošo globalistų fondų...
m: " - Pasirinkimas ir Santalka ir, kas baisiausia, ju lyderiai neranda jokios bendros kalbos... "
- Jų vaidmuo ir yra neleisti burtis piliečiams kovai prieš visokio plauko parazitus ir apsimetėlius patriotais. Juk tai du atsarginiai variantai. Jei atsitiktų taip, kad netyčia būtų išrinktas nepataikaujantis štatams prezidentas, savarankiškas darbingas seimas ir būtų sudaryta Lietuvos interesus atstovaujanti vyriausybė, butent šitų "pilietinių" organizacijų pagrindu ir būtų organizuojamos spalvotos revoliucijos.
m: "Santalka nedrista net teisngai ,,diagnozuoti,, salies ,,ligos,, ir tik uzsiima kosmetiniais dalykais.Nei ji ,nei Pasirinkimas neburia pilieciu i organizuotas strukturas, o steigia ( Santalka) tuscius diskusiju klubus...Tad ta gyventoju dalis,kuria dar galima vadinti pilieciais,neturi drasiu, saziningu, intelektualiu lyderiu ir pasmerkta tirpimui iki dar mazesnio procento..Pasirinkimas yra teisuoliu sekta, kuri teisingai nustaciusi ,,diagnoze,, neturi noro ir sugebejimu kurti pilietines strukturas."
- Tai va, "Santalka" kritišku atveju pakeltų ir suvienytų didžiąją dalį tik intuityviai jaučiančių neteisybę, kad nukreipti jų energiją nuo "elito" ir proamerikancų prieš menamas Rusijos grėsmes ir, neva, marginalus - tikruosius patriotus. O "Pasirinkimo" vaidmuo kritišku atveju būtų sutelkti ir paraližuoti suvokiančius iš kur kyla tikrosios bėdos Lietuvoj.
Pasirinkimas, kiek zinau, tai ne kuolys ir aleksandravicius. Aisku, palieku jusu ismonei, kaip gerinti padeti. Bet kazkaip tai reikia, sutinkat?
O kuolio, beje, nemegstu del jo turetu ideju profiliuoti mokyklas ir t.t. Dar vienas liberalas.
O kuolio, beje, nemegstu del jo turetu ideju profiliuoti mokyklas ir t.t. Dar vienas liberalas.
O kaip JUOS palaikyti? Ten yra (Pasirinkimas, pvz) keletas iškiliųjų (Aleksandraviius, Kuolys, ir pan), kurie nori sėdėti lyderių krėsluose ir maudytis pavaldinių meilėje. Nes jie negali būi KITOKIE, kažkaip lygesni, savesni. Tai ko aš ten eisiu, jei tame pasirinkime esu "niekas"? Lipti ant galvų nenoriu, vadinasi privalau pasitraukti. --------------------"palaikytumėt", sako. Palaukit, dėl ko palaikyti. Juk reia susitarti. Balsuoti, diskutuoti. Todėl ir verda gyvenimas visokiuose Delfi, balsas, Valatka.lt, Bernardinai...Gražu.
"Mastantiems" ir jiems pritari
O ką jūs norit, kad tos padarytų? Ten tik keletas žmonių. Palaikytumėt, o dabar.... Jūs manot, kad ten kažkokie tingūs milžinai susirinkę. Ne, ten tik kelių piliečių judėjimai.
Pritariu mastančiam dėl išsakytų minčių Kito pasirinkimo ir Santalkos veiklos.Šių organizacijų veikla yra minimali ir daugiau skirta savo pseudo reikšmės demonstravimui.
apie INSTITUCIJAS gražiai pakomentavo 2006 01 06 internautas Varnas lrytas.lt :
"39.to inž [27]<varnas 16:44 01-03 (213.190.46.2)
Taip, teisine kalba kalbant –INSTITUCIJA –teisės normų visuma ((įstatymas, tvarka, paprotys); kita reikšmė- INSTITUCIJA- įstaiga, organizacija. Tų reikšmių yra ir daugiau. Ar ne taip? Teisine prasme- mes “žaidėjai”. Mūsų papročiai, įpročiai dar daugeliu atveju neatitinka teisinių TAISYKLIŲ-INSTITUCIJŲ. Arba tos TAISYKLĖS yra taisytinos, pritaikant jas prie mūsų papročių. Galima teigti, kad dar nesame pakankamai c i v i l i z u o t i.
Bet reikalus pataisyti galime teikdami savo pasiūlymus toms INSTITUCIJOMS (įstaigoms, organizacijoms), kurios vienaip ar kitaip mums padeda tokiais tapti. Svarbiausia, turime siekti, kad daugiau tvarkos būtų mokslo, kultūros, švietimo įstaigose, t.y. tose institucijose, kur formuojasi mūsų papročiai ir įpročiai, kur išmokstame kultūros ir istorijos. Man atrodo, kad ir “stanislovas” ir Pikasas to siekia. Priimame ir D. North išaiškinimą: “Institutions are the rules of the game in a society or, more formally, are the humanly devised constraints that shape human interaction” (1990 p. 3). Tai kame “VINIS”?"--------
Taigi, kame "vinis"?
Vinis: žema bendroji Lietuvos INSTITUCIJŲ kokybė.
"39.to inž [27]<varnas 16:44 01-03 (213.190.46.2)
Taip, teisine kalba kalbant –INSTITUCIJA –teisės normų visuma ((įstatymas, tvarka, paprotys); kita reikšmė- INSTITUCIJA- įstaiga, organizacija. Tų reikšmių yra ir daugiau. Ar ne taip? Teisine prasme- mes “žaidėjai”. Mūsų papročiai, įpročiai dar daugeliu atveju neatitinka teisinių TAISYKLIŲ-INSTITUCIJŲ. Arba tos TAISYKLĖS yra taisytinos, pritaikant jas prie mūsų papročių. Galima teigti, kad dar nesame pakankamai c i v i l i z u o t i.
Bet reikalus pataisyti galime teikdami savo pasiūlymus toms INSTITUCIJOMS (įstaigoms, organizacijoms), kurios vienaip ar kitaip mums padeda tokiais tapti. Svarbiausia, turime siekti, kad daugiau tvarkos būtų mokslo, kultūros, švietimo įstaigose, t.y. tose institucijose, kur formuojasi mūsų papročiai ir įpročiai, kur išmokstame kultūros ir istorijos. Man atrodo, kad ir “stanislovas” ir Pikasas to siekia. Priimame ir D. North išaiškinimą: “Institutions are the rules of the game in a society or, more formally, are the humanly devised constraints that shape human interaction” (1990 p. 3). Tai kame “VINIS”?"--------
Taigi, kame "vinis"?
Vinis: žema bendroji Lietuvos INSTITUCIJŲ kokybė.
Su Švente VII.6.---Tvirtinu ne vien pagal Noth'ą: dėl kritikuojamo gyvenimo Lietuvoje kaltos Lietuvos INSTITUCIJOS ("institucijos yra visuomenės žaidimo taisyklės arba formaliau, jos yra žmonių sukurti apribojimai, formuojantys žmogiškąją sąveiką.Jos apibrėžia žmogiškųjų mainų-politinių,socialinių ar ekonominių paskatų struktūrą...").
Beeet. Pažiūrėkime, ką neseniai rašė akad.Vilkas kitos šventės proga apie Valstybės gerovės priežastį:
-----------------
"2007.02.15 - Nr. 7 , Veidas
"Daugiau nei nepriklausomybė"
Eduardas Vilkas
Kai minima Vasario 16-oji, labiausiai akcentuojamas nepriklausomos valstybės atkūrimas. Be abejo, tai svarbiausias Nepriklausomybės Akto, nepriklausomybės kovų ir diplomatinių pastangų rezultatas. Po to ėjęs dviejų dešimtmečių nepriklausomybės laikotarpis turėjo didžiulę reikšmę ne tik šalies, bet ir pačios tautos, kuriai grėsė išnykimas, pažangai. Dar laisvės kovų laikotarpiu Lietuvos valdžia svarbiausiu uždaviniu laikė pakelti tautos kultūrinį lygį, paversti buvusį apleistą Rusijos imperijos užkampį vakarietiška valstybe. Trumputis atgauto valstybingumo laikotarpis buvo labai efektyviai išnaudotas tam uždaviniui spręsti.
Nors Lietuvai tada nebuvo lemta tapti vakarietiško stiliaus aukštos kultūros industrine šalimi, pažanga ir kultūros, ir ūkio srityje pasiekta įspūdinga. Galima tik stebėtis, kaip staigiai suklestėjo lituanistika, kokią didelę pažangą padarė žemės ūkis (Lietuva tapo trečia didžiausia Europoje ir penkta pasaulyje sviesto eksportuotoja).
Kaip liudija Lietuvių enciklopedijos tomas “Lietuva”, caro laikais Lietuvoje pramonės beveik nebuvo, o kas buvo (Kauno metalo apdirbimo įmonės su 3 tūkst. darbininkų ir Šiaulių odos įmonės, turėjusios 2 tūkst. darbininkų), dirbo Rusijos reikalams. Vietinės žaliavos beveik nebuvo perdirbamos, miško medžiaga buvo išvežama į Vokietiją, linai – į Angliją ir Belgiją. Pieno ir mėsos produktai nebuvo eksportuojami, nes nebuvo įmonių, kurios juos paruoštų. Tad ūkio problemas teko pradėti spręsti nuo nulio, pusbadžiavimo sąlygomis. Negana to, vėliau beatsistojančiam ant kojų ūkiui dar teko išgyventi pasaulinės ekonominės krizės negandas.
Dėl visapusiškų tarpukario Lietuvos laimėjimų dabar mes linkę visą tarpukario laikotarpį idealizuoti, nors ne viskas, žinoma, buvo puiku. Tačiau bent tautos kultūros pažangos ir dvasingumo, kurie per ilgesnį laikotarpį būtų pavertę šalį vakarietiška valstybe, laimėjimai buvo absoliučiai neginčytini. Dabar dvasingumo ir moralės reikalais dažniausiai esame nepatenkinti, nors nėra taip blogai, kaip įvairūs veikėjai vaizduoja, kartais vien norėdami šviesuoliais save parodyti. Kultūros plačiąja prasme, žinoma, reikia daugiau. Ji kaip ir nepriklausomybės aušroje lieka svarbiausias visos ilgalaikės pažangos veiksnys. Ekonominės ypač.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomikos augimą lemia i n v e s t i c i j o s ir geresnis produktyviųjų resursų panaudojimas. Taip, lemia, bet kas verčia rastis investicijoms ir geriau naudoti resursus? Ekonomistai visada žinojo, kad teisinės ir socialinės INSTITUCIJOS galiausiai lemia ekonomikos veikimą. Abejojama tik dėl to, ar INSTITUCIJOS yra kultūros ir vertybių produktas, ar atvirkščiai – “teisingas” vertybes suformuoja INSTITUCIJOS. Matyt, esama ir vieno, ir kito. Tačiau tobulinimui apčiuopiamesnis kandidatas yra INSTITUCIJOS, todėl tikima, kad jas keičiant pažiūros ir kultūra pasikeis atitinkamai.
Klestinti ekonomika – ne vien didelės vidutinės pajamos, bet ir tai, kokiu būdu jos pasiekiamos. Pasitenkinimas darbu vertinamas lygiai taip pat, kaip ir pinigai. Savo ruožtu jis teigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, žmonių moralę, lojalumą darbdaviui ar atsidavimą savo veiklai. Žmonės nėra abejingi savo darbo ir veiklos socialinei aplinkai. Nepriklausomai nuo asmenybės tipo, jie vertina pasitikėjimą kaimynais, darbo vieta, viešosiomis paslaugomis. Kultūra per socializacijos procesą, kuris ją palaiko ir per kurį ji perduodama, veikia individo vertybes. Nuo jų priklauso ekonominės preferencijos, kurių pagrindu individas priima ekonominius sprendimus, taip pat politinės preferencijos, tokios kaip požiūris į pajamų perskirstymą per mokesčius.
Yra manančiųjų, kad Europos ekonomikos dinamizmo stoka iš esmės nesietina su technologijos ar kapitalo trūkumu, prasta gamtine aplinka ar net su dideliais mokesčiais ir stipria socialine apsauga. Nepakankamas dinamizmas aiškinamas tuo, kad tam tikros ekonominės INSTITUCIJOS netinkamai veikia ir atspindi mūsų kultūrą ir pažiūras į pokyčius bei riziką. Atvira ir dinamiška ekonominė aplinka padeda rastis ambicijoms, konkurencijai, savarankiškumui ir iniciatyvai imtis rizikos. Kultūra ir veržlumo savybės per tiesioginius veiksnius stumia ekonomiką. Kaip buvo po Vasario 16-osios. "
Beeet. Pažiūrėkime, ką neseniai rašė akad.Vilkas kitos šventės proga apie Valstybės gerovės priežastį:
-----------------
"2007.02.15 - Nr. 7 , Veidas
"Daugiau nei nepriklausomybė"
Eduardas Vilkas
Kai minima Vasario 16-oji, labiausiai akcentuojamas nepriklausomos valstybės atkūrimas. Be abejo, tai svarbiausias Nepriklausomybės Akto, nepriklausomybės kovų ir diplomatinių pastangų rezultatas. Po to ėjęs dviejų dešimtmečių nepriklausomybės laikotarpis turėjo didžiulę reikšmę ne tik šalies, bet ir pačios tautos, kuriai grėsė išnykimas, pažangai. Dar laisvės kovų laikotarpiu Lietuvos valdžia svarbiausiu uždaviniu laikė pakelti tautos kultūrinį lygį, paversti buvusį apleistą Rusijos imperijos užkampį vakarietiška valstybe. Trumputis atgauto valstybingumo laikotarpis buvo labai efektyviai išnaudotas tam uždaviniui spręsti.
Nors Lietuvai tada nebuvo lemta tapti vakarietiško stiliaus aukštos kultūros industrine šalimi, pažanga ir kultūros, ir ūkio srityje pasiekta įspūdinga. Galima tik stebėtis, kaip staigiai suklestėjo lituanistika, kokią didelę pažangą padarė žemės ūkis (Lietuva tapo trečia didžiausia Europoje ir penkta pasaulyje sviesto eksportuotoja).
Kaip liudija Lietuvių enciklopedijos tomas “Lietuva”, caro laikais Lietuvoje pramonės beveik nebuvo, o kas buvo (Kauno metalo apdirbimo įmonės su 3 tūkst. darbininkų ir Šiaulių odos įmonės, turėjusios 2 tūkst. darbininkų), dirbo Rusijos reikalams. Vietinės žaliavos beveik nebuvo perdirbamos, miško medžiaga buvo išvežama į Vokietiją, linai – į Angliją ir Belgiją. Pieno ir mėsos produktai nebuvo eksportuojami, nes nebuvo įmonių, kurios juos paruoštų. Tad ūkio problemas teko pradėti spręsti nuo nulio, pusbadžiavimo sąlygomis. Negana to, vėliau beatsistojančiam ant kojų ūkiui dar teko išgyventi pasaulinės ekonominės krizės negandas.
Dėl visapusiškų tarpukario Lietuvos laimėjimų dabar mes linkę visą tarpukario laikotarpį idealizuoti, nors ne viskas, žinoma, buvo puiku. Tačiau bent tautos kultūros pažangos ir dvasingumo, kurie per ilgesnį laikotarpį būtų pavertę šalį vakarietiška valstybe, laimėjimai buvo absoliučiai neginčytini. Dabar dvasingumo ir moralės reikalais dažniausiai esame nepatenkinti, nors nėra taip blogai, kaip įvairūs veikėjai vaizduoja, kartais vien norėdami šviesuoliais save parodyti. Kultūros plačiąja prasme, žinoma, reikia daugiau. Ji kaip ir nepriklausomybės aušroje lieka svarbiausias visos ilgalaikės pažangos veiksnys. Ekonominės ypač.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomikos augimą lemia i n v e s t i c i j o s ir geresnis produktyviųjų resursų panaudojimas. Taip, lemia, bet kas verčia rastis investicijoms ir geriau naudoti resursus? Ekonomistai visada žinojo, kad teisinės ir socialinės INSTITUCIJOS galiausiai lemia ekonomikos veikimą. Abejojama tik dėl to, ar INSTITUCIJOS yra kultūros ir vertybių produktas, ar atvirkščiai – “teisingas” vertybes suformuoja INSTITUCIJOS. Matyt, esama ir vieno, ir kito. Tačiau tobulinimui apčiuopiamesnis kandidatas yra INSTITUCIJOS, todėl tikima, kad jas keičiant pažiūros ir kultūra pasikeis atitinkamai.
Klestinti ekonomika – ne vien didelės vidutinės pajamos, bet ir tai, kokiu būdu jos pasiekiamos. Pasitenkinimas darbu vertinamas lygiai taip pat, kaip ir pinigai. Savo ruožtu jis teigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, žmonių moralę, lojalumą darbdaviui ar atsidavimą savo veiklai. Žmonės nėra abejingi savo darbo ir veiklos socialinei aplinkai. Nepriklausomai nuo asmenybės tipo, jie vertina pasitikėjimą kaimynais, darbo vieta, viešosiomis paslaugomis. Kultūra per socializacijos procesą, kuris ją palaiko ir per kurį ji perduodama, veikia individo vertybes. Nuo jų priklauso ekonominės preferencijos, kurių pagrindu individas priima ekonominius sprendimus, taip pat politinės preferencijos, tokios kaip požiūris į pajamų perskirstymą per mokesčius.
Yra manančiųjų, kad Europos ekonomikos dinamizmo stoka iš esmės nesietina su technologijos ar kapitalo trūkumu, prasta gamtine aplinka ar net su dideliais mokesčiais ir stipria socialine apsauga. Nepakankamas dinamizmas aiškinamas tuo, kad tam tikros ekonominės INSTITUCIJOS netinkamai veikia ir atspindi mūsų kultūrą ir pažiūras į pokyčius bei riziką. Atvira ir dinamiška ekonominė aplinka padeda rastis ambicijoms, konkurencijai, savarankiškumui ir iniciatyvai imtis rizikos. Kultūra ir veržlumo savybės per tiesioginius veiksnius stumia ekonomiką. Kaip buvo po Vasario 16-osios. "
Kai dėjai, mastantis... Tai prisijunk ir tu prie kurios nors ar ir prie abiejų, ar dar pats imkis kokios iniciatyvos... po truputį ir padarysim tvarkelę... :)
Lietuvoje,anot pil.judejimo programos, yra ,,valdomos demokratijos,, rezimas.Valdo nomenklatura.tarnaujanti klikoms ir oligarchams.Garsioji 2005 m. Pil. visuomenes instituto organizuota sociologine apklausa atskleide,kad tik virs 9 proc. gyventoju eitu ginti tevynes nuo okupantu ar protestuotu del masines valdanciuju korupcijos..Tiek faktiskai Lietuvoje ir yra pilieciu- like tipiski miescioniai,gyventojai turintys pasus, bet neturintys realaus pilietiskumo.Jiems gera tiek ES, tiek TSRS,svarbu tik,kad butu asmeniskai sotu ...Tie 9 pr0c. pilieciu ,jei turetu juos vienijancia pilietine organizacija, Lietuvoje(kontroliuodami ir spausdami uz oligarchu pinigus isrenkamus visu lygiu deputatus..) istengtu sukurti demokratine santvarka. Deja, matyt , tik nom inaliai egzistuojanti valstybe zlugs anksciau nei tie pilieciai susiburs...( Radzvilas teisingai rase ,,Baltijos kelyje,, , kad valstybe egzistuoja tik tol, kol yra zmoniu,kuriems ji reikalinga,kol yra zmoniu,kurie aukotusi del jos...TIK TOL...)Korumpuota ,koloborantu prikista valdzia daro viska,kad pilieciai nesiburtu ir nekontroliuotu valdzios, kad Konstitucija ir istatymai butu tik patogi kliku valdymo priedanga..Asmeniska dalyvavimo pilietineje NVO patirtis man nekelia tikejimo del Lietuvos valstybes islikimo.. .Salyje tik dvi pilietines NVO - Pasirinkimas ir Santalka ir ,kas baisiausia,ju lyderiai neranda jokios bendros kalbos...Santalka nedrista net teisngai ,,diagnozuoti,, salies ,,ligos,, ir tik uzsiima kosmetiniais dalykais.Nei ji ,nei Pasirinkimas neburia pilieciu i organizuotas strukturas, o steigia ( Santalka) tuscius diskusiju klubus...Tad ta gyventoju dalis,kuria dar galima vadinti pilieciais,neturi drasiu, saziningu, intelektualiu lyderiu ir pasmerkta tirpimui iki dar mazesnio procento..Pasirinkimas yra teisuoliu sekta, kuri teisingai nustaciusi ,,diagnoze,, neturi noro ir sugebejimu kurti pilietines strukturas.Nomenklaturines,korumpuotos partiju virsunes patenkintos tuo,kad visuomene neturi galiu jas kontroliuoti ir neileidzia NVO i TV ir Radija.Retkarciais ten pakalba
Taip vyksta todėl,kad valstybę valdo,kitų valstybių agentai ir visokio plauko nusikalteliai prisidengę'valstybininkų' ir'patrijotų' vardais.Lietyviai patiklūs žmonės,todėl tiki jų melagingais pažadais ir kenčia jų užgauliojimus ir nuoskaudas.Kitų valstybių piliečiai tokius vadus senai būtų išviję iš šalies.
REKLAMA
REKLAMA
Teisinės valstybės muliažas