Pirminę teisinę pagalbą teikiantis miesto Savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas kas dieną priima vos ne po dvi dešimtis panevėžiečių: ypač padaugėjo lankytojų, kuriems reikia padėti parengti skundus valstybinėms tarnyboms.
Ramybę nuolat drumsčia triukšmingas kaimynas, neaišku, ar sąžiningai dirba bendrijos pirmininkas, gali būti, kad netinkamai gydo gydytojas ar „Sodra“ negerai apskaičiavo pensiją – tokių ir panašių bėdų kamuojami panevėžiečiai pagalbos dažnai ieško Savivaldybės priimamajame esančiame pirminės teisinės pagalbos kabinete.
Tik ne į teismą
Čia dirbantis Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Uzdra sako, jog pirminę teisinę pagalbą nemokamai gali gauti kiekvienas panevėžietis, nesvarbu, kokios jo pajamos, pareigos ar amžius. Tereikia tik būti deklaravus gyvenamąją vietą Panevėžyje, o ateinant atsinešti asmens dokumentą.
„Galime padėti surašyti raštus pačiais įvairiausiais klausimais į įvairias atsakingas instancijas, išskyrus teismą. Į juos kreiptis, juose atstovauti padeda antrinės teisinės pagalbos tarnyba“, – sako vyriausiasis specialistas.
Panevėžiečiams pirminę teisinę pagalbą teikiantis specialistas rašo siuntimus pas antrinės teisinės pagalbos specialistus. Šios konsultacijos nemokamai visiems neteikiamos. Tik labai neturtingai gyvenantiems, per metus ne daugiau kaip 6 400 litų uždirbantiems žmonėms galima nemokama antrinė teisinė pagalba. Kitiems, daugiau kaip 9 600 litų per metus uždirbantiems, už pagalbą teks mokėti pusę kainos, dar didesnes pajamas gaunantiesiems – visą. (Tiesa, prie minimų sumų dar prisideda nustatytos išlaidos, skirtos išlaikytiniams.)
Norinčiųjų pasiskųsti daugėja
Pirminė teisinė pagalba – tai galimybė gauti teisinę informaciją, konsultacijas rengiant teisinio pobūdžio dokumentus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Gali būti patariama, kaip išspręsti ginčą be teismo, tačiau asmens interesai teisme nėra ginami.
Pastaruoju metu, pasak K. Uzdro, labai padaugėjo lankytojų, prašančių padėti parašyti raštus policijai, inspekcijoms, įvairių įstaigų vadovams, tarnyboms.
„Atsakingiems asmenims žmonės dažnai nori pranešti, pasiskųsti, kad juos apgaudinėja, mulkina, skriaudžia“, – sako vyriausiasis specialistas. Dokumentus surašyti, juos sutvarkyti padedantis specialistas sako, kad kartais norai būna neįgyvendinami, nes akivaizdu, jog kaltinimai nepagrįsti.
Pirminės teisinės pagalbos prašančių lankytojų amžius labai įvairus: ateina ir 70, ir 20 metų panevėžiečiai. Dažnai kreipiamasi paveldėjimo, skyrybų, darbo santykių klausimais. Pagal įstatymus, kiekvienas pilietis nemokamą pirminės teisinės pagalbos konsultaciją vienu klausimu gali gauti vieną valandą per metus. Bet, kaip sako K. Uzdra, laiko griežtai nepaisoma, tenka su žmogumi kartais sugaišti ir ilgiau.
Reikia teisinio švietimo
K. Uzdra atkreipė dėmesį, kad žmonėms stinga teisinio išprusimo. Jie tarsi girdėjo vieną, žino kitą, bet iki galo neišsiaiškina ir gali net į bėdą patekti. Pirminė teisinė pagalba apima platų klausimų spektrą, ji šalyje teikiama jau daugiau kaip dešimtmetį.
Dažnai specialistams tenka susidurti su paveldėjimo klausimus per vėlai spręsti pradėjusiais panevėžiečiais. Štai moteris paveldėjo kolektyvinį sodą ir dešimt metų ramiausiai jame dirbo, tvarkėsi, kol netikėtai paaiškėjo, jog sodas jai nepriklauso, nuosavybė neįteisinta. O kadangi laiku nesusitvarkė dokumentų, sodo gali ir netekti.
Kitas žmogus penkerius metus neįteisino paveldėtos buto dalies, ir vos neprarado namų, nes niekur nebuvo įteisinta, jog būtent šis žmogus yra buto dalies savininkas.
„Terminas susitvarkyti paveldėjimo dokumentus – trys mėnesiai, o žmonės laukia ne tik metus, bet net dešimtmečius. Praėjus tokiam laikui spręsti būna sunku, tada jau reikalinga antrinė teisinė pagalba“, – sako K. Uzdra.
Antrinės teisinės pagalbos specialistai rengia dokumentus, gina ir atstovauja bylose, įskaitant vykdymo procesą. Atstovaujama ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Įstatyme yra nurodyta grupė asmenų, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Tai nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, gaunantys socialinę pašalpą arba jei jie yra valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose ir kai kurie kiti.