Pasak diskusijoje dalyvavusio vieno teisinės pagalbos sistemos reformos bendraautorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Raimondo Šukio, kuriant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą Lietuvoje teko iš esmės susipažinti su įvairių Europos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų patirtimi šioje srityje. Lietuvos pasirinktas modelis teoriškai yra artimiausias Olandijai, tačiau finansine prasme dar gerokai atsiliekama. Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje teisinei pagalbai skiriama daugiausiai lėšų – nemokamai į ją pretenduoti atitinkamai gali 60 bei 48 procentai šių valstybių gyventojų. R. Šukio teigimu, Lietuva, atsižvelgiant į jos finansines galimybes, yra viena šios sistemos lyderių, nemokamą teisinę pagalbą teikianti plačiu mastu. Daugelyje kaimyninių valstybių nemokamas advokatas garantuojamas tik baudžiamosiose bylose.
Svarbiausia – kokybė
Kaip patys žmonės vertina valstybės teikiamą pagalbą, nemokamų advokato paslaugų kokybę? Praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad daugelis žmonių neigiamai vertina valstybės apmokamų advokatų darbą, neva nemokamai nieko gero negausi. Tuo tarpu apklausus jau pasinaudojusius tokia pagalba asmenis nuomonė skiriasi: net 98 procentai tokia pagalba, jeigu būtų poreikis, norėtų naudotis ir kitą kartą bei rekomenduotų ją kitiems. Pasak Šiaulių VGTP tarnybos direktoriaus Arno Ilgausko, visiems advokatams svarbus jų geras vardas, todėl teikdami paslaugas, jie neskirsto klientų į privačius ar apmokamus valstybės. Suteiktų paslaugų kokybę lemia tik advokatų kompetencija, kurią įrodo faktai: 2007 m. iš visų bylų, kuriose atstovavo Šiaulių VGTP tarnybos skirti advokatai, 74 procentai buvo laimėta, 23 proc. išspręsta ne teismo keliu ir tik 3 proc. bylų reikalavimai nebuvo patenkinti.
Šiaulių VGTP tarnybos vadovui pritarė ir Lietuvos advokatūros tarybos narys Jonas Nekrašius. Jo teigimu, advokatai, bendradarbiaujantys su VGTP tarnybomis ir teikiantys teisines paslaugas valstybės apmokamiems klientams, jaučia nepaprastai didelę atsakomybę. Jiems garantuojamas nuolatinis atlyginimas ir darbo vieta, todėl būtina dirbti kokybiškai, norint visa tai išlaikyti. J. Nekrašiaus nuomone, VGTP tarnybų advokatams keliami ne mažesni reikalavimai nei privatiems.
Šią nuomonę palaikė ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Irena Ivanovienė. Pasak jos, Šiaulių tarnybos advokatai yra kompetentingi, visada atsakingai ruošiasi byloms.
Plečiasi pagalbą gaunančiųjų ratas
Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kokia Lietuvos gyventojų dalis galėtų pretenduoti į antrinę teisinę pagalbą, tačiau diskusijos dalyviai vieningai pritarė, kad būtina plėsti žmonių, galinčių nemokamai pasinaudoti advokato paslaugomis, ratą. Seimo nario R. Šukio teigimu, jau yra derinamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo būtų padidinti pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą asmenų turto ir pajamų lygiai. Tai leistų daugiau žmonių nemokamai išspręsti įvairias teisines problemas.
Šiuo metu advokato paslaugos gali būti nemokamai suteiktos tiems asmenims, kurių pajamos per mėnesį ne didesnės nei 533 litai. Jei asmuo turi išlaikytinių, tai kiekvienam jų dar reikia pridėti po 300 litų. Galima ir dalinė parama, kai valstybė žmogui apmoka 50 procentų advokato paslaugų. Tokiu atveju asmens pajamos negali viršyti 800 litų, o kiekvienam jo išlaikytiniui dar reikia pridėti po 300 litų.
Tam tikroms asmenų grupėms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Nuo 2008 m. gegužės mėnesio, priėmus įstatymo pakeitimus, šios grupės dar labiau išplėstos.
Diskusijoje daug dėmesio buvo skirta ir bendradarbiavimo tarp teisinės pagalbos tarnybų bei NVO, valstybės institucijų klausimams. Labai svarbu, kad pagalbos laukiantiems žmonėms būtų kiek įmanoma sutrumpintas biurokratinis kelias iki jos: vietoj įvairių pažymų rinkimo tarnybos pačios galėtų reikalingus duomenis patikrinti elektroninėje "Sodros" ar Valstybinės mokesčių inspekcijos bazėje.
Dalius MARKAUSKAS
