Ketvirtadienį pranešta, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu. STT taikiklyje – liberalų lyderis E. Masiulis. Pareigūnai teigia turintys duomenų, kurie leidžia įtarti, kad galimai koncerno „MG Baltic“ atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 000 Eur) E. Masiuliui.
Ikiteisminis tyrimas „papuoštas“ kratomis ne tik „MG Baltic“ vadovų darbo vietose, bet ir politiko namuose, automobilyje, darbo vietoje, Liberalų sąjūdžio būstinėje.
„Pirk dramblį“ apkarto kaip reikiant
Praėjusiais metais „tvarkietis“ Rimas Antanas Ručys paskelbtas įtariamuoju prekyba poveikiu. Prokurorai pranešė turintys duomenų, kad R. A. Ručys, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais partijos nariais, 2013 m. iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.
Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu daryta įtaka Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad jie, organizuodami viešuosius pirkimus, diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R. Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Mainais už tai prodiuseris esą turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį“, kuris, pasak pateiktos medžiagos, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą. Kiek vėliau R. A. Ručys sulaukė įtarimų ir dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo.
Galiausiai tyrimą vainikavo dar vienas teisėsaugos sprendimas – įtarimai prekyba poveikiu ir pinigų plovimu pareikšti ir pačiai partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Seimas panaikino R. A. Ručio imunitetą, tačiau Konstitucinis Teismas nutarė, kad procedūra turėjo pažeidimų, mat parlamentaras dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti Seimo posėdyje, kurio metu balsuota dėl jo imuniteto panaikinimo. Taigi, Seimas turės spręsti dar kartą, ar panaikinti „tvarkiečio“ neliečiamybę.
Nemalonumai dėl „Norfos“
Šių metų kovą partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras R. Paksas sulaukė STT dėmesio dėl galimo 15 tūkst. Eur vertės kyšio.
STT, pradėję tyrimą dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimu, teigia turintys duomenų, kad , žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas galėjo sutarti su R. Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų eksploatuoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. Pažymima, jog kyšis galėjo būti nebūtinai grynieji pinigai – 15 tūkst. Eur galėjo būti įvertintos reklamos paslaugos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupėje.
R. Paksas šiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teisėsaugos atstovai, norėdami pareikšti įtarimus politikui, jau kreipėsi į Europos Parlamentą dėl „tvarkiečio“ imuniteto panaikinimo.
„Šiandien Lietuvoje yra peržengtos visos demokratijos ribos“, – aiškino R. Paksas, neigdamas jam mestus įtarimus.
Korupcijos šešėlis virš įtakingo socdemų mero
2015 m. STT akiratyje atsidūrė įtakingas socialdemokratų atstovas, Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl galimo mero kyšininkavimo.
A. Katinas įtariamas iš bendrovės „Utenos melioracija“ reikalavęs kyšio buvusios ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės naudai – kad įmonė neva nemokamai suremontuotų premjero sekretoriato vadovės namą Utenos rajone.
Įtarimai dėl korupcijos pateikti A. Katinui ir D. Žiugždienei. Utenos rajono meras teismo sprendimu buvo nušalintas nuo mero pareigų, tačiau jau gįžo į darbą. Politikas neigia savo kaltę.
Vijūnėlės dvaro purslai
Teisėsaugos dėmesio neseniai sulaukė ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, premjeras A. Butkevičius, aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas bei jau dabar buvęs socdemų vicepirmininkas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
STT pradėjo tyrimą dėl Vyriausybės sprendimo, kuris turėjo tapti papildomu motyvu teisminiame procese, sprendžiant Vijūnėlės dvaro statybų klausimus Druskininkuose. Visi minėti politikai buvo apklausti, tačiau vėliau patį tyrimą nutarta nutraukti.
Tiesa, šis skandalas išsipūtė kiek vėliau. Nors K. Trečiokas anksčiau teigė, jog su R. Malinausku apie Vijūnėlės dvaro statyboms esą palankų Vyriausybės nutarimą nėra kalbėjęs, tačiau vėliau paviešintos politikų telefoninių pokalbių išklotinės parodė, kad ministras Druskininkų merui R. Malinauskui vis dėlto padėjo suderinti teisminiam procesui svarbų dokumentą. Po šios istorijos K. Trečiokui viešojoje erdvėje prilipinta „melagio“ etiketė.
Paviešinus pokalbių išklotines, A. Butkevičius, K. Trečiokas ir R. Malinauskas nutarė kreiptis į teisėsaugą, kuri pradėjo tyrimą dėl informacijos nutekinimo, o minėtiems politikams suteikė nukentėjusiųjų statusą.
Seimo opozicija K. Trečioką ragino trauktis iš aplinkos ministro posto, tačiau jį užstojo premjeras A. Butkevičius. Opozicija ėmėsi interpeliacijos „tvarkiečiui“, tačiau šis planas žlugo.
Įtarimai prekyba poveikiu – ir „darbiečiui“
Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla – turbūt šis apie dešimt metų trunkantis teisminis procesas geriausiai įvardytų „darbiečių“ santykįus su teisėsauga.
Teisėsaugos duomenimis, 2006 m. į Darbo partijos oficialią buhalterinę apskaitą buvo neįrašyta 7 mln. 37 tūkst. Eur pajamų ir 4 mln. 265 tūkst. Eur išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
Šiemet Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Darbo partijos įkūrėjas, šiuo metu iš partijos gretų pasitraukęs Viktoras Uspaskichas, „darbietis“ Vytautas Gapšys, buvusi partijos finansininkė Marina Liutkevičienė turi būti išteisinti dėl sukčiavimo, tačiau dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo jie yra kalti. Teismas nutarė pakeisti 2013 m. paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V. Uspaskichui apygardos teismas buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, V. Gapšiui – per 10 tūkst. Eur baudą. Buvusi partijos buhalterė Marina Liutkevičienė tuomet buvo nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. Uspaskichui ir paskyrė jam 6 900 Eur baudą, V. Gapšiui – 3 600 Eur baudą, M. Liutkevičienei – 5 700 Eur baudą.
Anksčiau dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo buvo kaltinama ir pati Darbo partija, tačiau, jai susijungus su dukterine partija, kaltinimų juridiniam asmeniui neliko.
Tiesa, teisminiai procesai Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje persikėlė į Aukščiausiąjį Teismą, mat kasacinius skundus yra pateikęs ir V. Gapšys, ir V. Uspaskichas, ir prokurorai, ir mokesčių inspekcija.
Vis dėlto, panašu, kad „darbiečių“ akistatos su teisėsauga nesibaigia. Įtarimų dėl prekybos poveikiu šiemet sulaukė įtakingas Darbo partijos narys, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus patarėju dirbęs Gintaras Furmanavičius.
STT pranešė sulaikę G. Furmanavičių, o vėliau pateikę jam įtarimus prekyba poveikiu, tiriant duomenis, kad „darbietis“ už kyšį esą siekė paveikti NŽT darbuotojus, jog būtų leista Vilniuje suformuoti žemės sklypą, prisijungiant prie neįvardijamos įmonės sklypo valstybei priklausančią žemę.
Kiek vėliau pranešta, kad G. Furmanavičiaus narystė Darbo partijoje sustabdyta.
Teisėsaugos dėmesio sulaukia ir konservatoriai
Valdantiesiems korupcinius skandalus nuolat primenantys opozicijoje šiuo metu dirbantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai taip pat nėra nekalti avinėliai.
Teisėsaugos dėmesio atsiginti negali konservatorių atstovas, buvęs Seimo narys Vitas Matuzas. Praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas išteisino politiką, kurį prokuratūra kaltino kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tiesa, teismo sprendimą prokurorai apskundė apeliacine tvarka.
V. Matuzas buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 metų balandžio iki 2011 metų pabaigos sostinėje sukūręs sukčiauti skirtą grupę, surengusią stambaus masto aferą, – kartu su socialinio projekto „Drąsinkime ateitį“ lyderiu Edmondu Babensku įkūrė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, skirtą padėti senyvų žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms, tačiau iš šio fondo savo reikmėms pasisavino apie 16 800 Eur.
Šiemet V. Matuzui, kuris yra sustabdęs narystę konservatorių partijoje, iškelta dar viena baudžiamoji byla. STT Panevėžio valdybos pareigūnai teigia surinkę duomenų, leidžiančių įtarti, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir sukčiaujant organizuota grupė siekė „Žilvyčių“ kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didelės – ne mažiau nei 243 tūkst. Eur vertės bendrovės „Panevėžio energija“ turto. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusiam Seimo nariui V. Matuzui galbūt buvo duotas ne mažiau kaip 388 eurų vertės kyšis – sumokant už jo medžiokles profesionalios medžioklės plotuose Pašilių miške. Įtarta, kad taip buvo atsilyginta už jo, kaip Seimo nario bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, palaikymą svarstant Generalinei urėdijai svarbaus įstatymo projektą Seime.
Tamsūs debesys susitvenkę ir virš Lazdijų rajono mero konservatoriaus Artūro Margelio galvos. Politikas šiemet atsidūrė STT akiratyje – buvo aiškinamasi, ar A. Margelis nepiktnaudžiavo tarnyba, kai jo vadovaujama rajono savivaldybė vykdė tūkstantinius sandorius su mero žentui priklausančia leidybos įmone „Dzūkų žinios“. Savivaldybė iš artimų mero giminaičių pirko įvairių kanceliarinių prekių, televizorių, skelbimų, viešinimo ir užsakomųjų straipsnių spausdinimo paslaugas. Visų sandorių bendra vertė – beveik 50 tūkstančių Eur.
Tiesa, STT nutarė ikiteisminio tyrimo A. Margelio atžvilgiu nepradėti, tačiau meru susidomėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pradėjusi tyrimą. Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba šių metų gegužę paskelbė, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija, atskirai pirkusi kanceliarines prekes ir kopijavimo popierių iš su A. Margelio šeima siejama UAB „Dzūkų žinios“, siekė išvengti privalomų procedūrų ir grubiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.
