Lapkričio pabaigoje Vilniaus Universiteto Teisės fakultete įvyko Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialo (ELSA Vilnius) organizuota konferencija „Dešimt Lietuvos Respublikos civilinio kodekso taikymo metų: prisiminimai, patirtis ir perspektyvos“.
Ekrane pasirodė keisti hieroglifai. Į mintyse kilusį klausimą Gintautas Bartkus, vienas iš Civilinio kodekso (toliau - CK) rengimo darbo grupės narių, atsakė: „Ekrane japoniškai užrašyta: Civilinis kodeksas, Komercinis kodeksas.“ Nedaugelis iki šiol žinojo, kiek skirtingų kelių galėjo pasirinkti kodekso rengėjai. Juk šiandien Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, ir Japonijoje, galėtų galioti keli skirtingi kodeksai: Civilinis, Komercinis, Šeimos. Kas nulėmė dabar galiojančio kodekso struktūrą? Kodėl Lietuva sulaukė naujojo kodekso tik po 10 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė konferencijos dalyviai.
Savo prisiminimais apie CK rengimo procesą bei jo taikymo aktualijas dalinosi žinomi civilinės teisės specialistai: CK rengimo darbo grupės vadovas prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas, CK rengimo darbo grupės nariai prof. dr. (HP) Vytautas Mizaras, lekt. Gintautas Bartkus, doc. dr. Algirdas Taminskas bei advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partneris doc. dr. Andrius Smaliukas. Renginį moderavo „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ teisininkas Edvinas Meškys.
„Formalia naujojo CK rengimo pradžia galima laikyti 1990 metų liepos 18 dieną – būtent tada Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo sudaryta pirmoji CK rengimo darbo grupė.“ – konferenciją pradėjo prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas. Dabartinį CK parengusi darbo grupė buvo sudaryta 1995 m. Darbo grupei teko nelengva užduotis, gilinantis į tuo metu terra incognita dar buvusią Vakarų Europos civilinę teisę, per trumpą laiką, ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl politinių priežasčių, parengti modernų CK. Paklaustas, kiek dabartinis CK yra „lietuviškas“, profesorius pažymėjo, kad neįmanoma parengti modernaus teisės akto, neperkeliant į jį kitų valstybių teisės aktuose įtvirtintų institutų. Nors, atrodytų, Civilinis kodeksas buvo kuriamas visai neseniai, tačiau tuo metu pirmieji straipsniai buvo rašomi ranka ir vėliau sekretorės perspausdinami mašinėle. Nebuvo galimybės naudotis mokslinėmis interneto duomenų bazėmis, trūko tinkamos, ne socialistinės, literatūros civilinės teisės tematika.
VU TF privatinės katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Mizaras prisiminė, kiek pastangų teko įdėti, kad Civilinis kodeksas įsigaliotų kuo anksčiau. Po ilgų ir produktyvių diskusijų su kalbininkais teko pripažinti, kad dauguma juridinių terminų negali būti keičiami, nes bandymai pakeisti juos lietuviškais atitikmenimis gali iš esmės keisti straipsnio prasmę. Taip pat buvo palikti neišsamiai reglamentuoti partnerystės, lyties pakeitimo, dirbtinio apvaisinimo bei keletas kitų institutų. Norėta išvengti ilgų ir klampių politinių diskusijų, kurios, kaip mes galime įsitikinti, tęsiasi iki šių dienų.
Civilinio kodekso rengimo darbo grupė rėmėsi ne vien Japonijos patirtimi. Iš G.Bartkaus kalbos mes sužinojome, kad mūsų kodekso rengimo metu teko nagrinėti ne tik daugelio Europos šalių kodeksus (pavyzdžiui,. vieną iš pažangiausių Olandijos CK), net ir atskirų šalių provincijų kodeksus (Kanados Kvebeko provincijos CK ir kt.). Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos Civilinis kodeksas jau turi savo paminklą. Netoli Vilniaus esančiame Europos parke 2005 metais buvo įkurta Civilinio kodekso aikštė, kurioje kiekviena knygos formos aikštės plytelė simbolizuoja vieną CK straipsnį.
Nors universitetuose teisės studentai keletą metų nagrinėja šį sudėtingą teisės aktą, nepakanka vien tik formalaus normų turinio supratimo. „Kodeksas yra gyvas teisės aktas.“ – sakė doc. dr. A.Smaliukas. Yra svarbu suvokti kaip teismai kasdien taiko šio kodekso normas, kokia praktika susiformavo per pastaruosius dešimt metų. Svarbu, kad teisės aktas teisingai atspindėtų visuomenės vertybes, jos poreikius, tačiau bandymai keisti Civilinį kodeksą ne visada pasitvirtina. Pasak doc. dr. A.Taminsko, per šiuos dešimt metų CK ketvirtoje knygoje buvo padaryti keturi pakeitimai. Tačiau pažymima, kad vienas straipsnis buvo keistas du kartus, nes po pirmojo pakeitimo vis tiek teko grįžti prie ankstesnio reguliavimo.
Dešimt metų taikydami Civilinį kodeksą kasdieniniame gyvenime nesusimąstome, kiek teisės mokslininkų darbo ir žinių įdėta, kad mūsų valstybė turėtų modernų savo privatinės teisės šaltinį. Teisinis savarankiškumas stiprina valstybingumą, užtikrina Konstitucijoje įtvirtintų teisių įgyvendinimą gyvenime. Tikimės, kad ateityje nebus pamiršta tokių konferencijų tradicija ir bus išsaugoti svarbūs istoriniai šiuolaikinės Lietuvos Respublikos teisės sistemos sukūrimo prisiminimai.
