• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui artimiausiu metu teks spręsti, ar perduoti prezidentui pasirašyti praėjusią savaitę Seimo priimtą Civilinio proceso kodekso (CPK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pataisą, kurios, teisingumo ministro teigimu, nebus galima įvykdyti.

REKLAMA
REKLAMA

Minėta pataisa iki kitų metų liepos 1 dienos suteikiama teisė ne tik advokatams, bet ir visiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintiems teisininkams atstovauti juridiniams ir fiziniams asmenims civilinėse bylose.

REKLAMA

Pagal naująjį Civilinio proceso kodeksą nuo šių metų pradžios minėtiems teisininkams tokia galimybė buvo atimta.

Pataisai Seimas pritarė praėjusį penktadienį, nepaisydamas teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus bei parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo prieštaravimų, taip pat Seimo Teisės departamento išvados.

REKLAMA
REKLAMA

"Ši įstatymo pataisa prieštarauja bent penkiems dabar galiojantiems teisės aktams, taip pat jūsų priimtam Civilinio proceso kodeksui. Ji negalės būti taikoma, nes tai prieštaraus aukštesnio lygio teisės aktui", - prieš balsavimą dėl pataisos parlamentarus įspėjo teisingumo ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Sakalas taip pat įspėjo parlamentarus dėl galimų pataisos priėmimo padarinių.

"Prieš karą buvo tokia teisininkų plejada, kuri neturėjo advokato teisės, bet dalyvaudavo teisme arba patarinėdavo žmonėms. Jie buvo vadinami šunadvokačiais", - sakė A. Sakalas.

REKLAMA

Teisės departamento specialistai pažymėjo, kad siekiant suteikti teisę visiems asmenims, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą, atstovauti teismuose reikia keisti Civilinio proceso kodeksą, o ne jį lydintį įstatymą.

Tačiau pataisa buvo priimta 48 parlamentarams balsavus už, 5 - prieš ir 3 susilaikius.

Pataisą dar turi pasirašyti Seimo pirmininkas. Po to jis būtų perduodama pasirašyti prezidentui. Jei prezidentas teisės aktą pasirašys, jis įsigalios po paskelbimo "Valstybės žiniose".

REKLAMA

"Seimo pirmininkas yra pastatytas prieš faktą ir pagal visas Seimo procedūras jis negali nepasirašyti įstatymo pataisos, jeigu ji yra priimta laikantis visų procedūrų", - BNS sakė Seimo pirmininko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

Pagal Seimo Statutą Seimo pirmininkas per dešimt dienų nuo priėmimo turi savo parašu patvirtinti Seimo priimto įstatymo autentiškumą ir perduoti jį pasirašyti prezidentui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, A. Paulauskas sprendimą priims apsvarstęs, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų. Pats Seimo pirmininkas per balsavimą dėl pataisos susilaikė.

Seimo Statutas numato, kad Seimo pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo Statuto pažeidimų. Tokiu atveju savo išvadą ne vėliau kaip per 5 dienas turi pateikti Etikos ir procedūrų komisija.

REKLAMA

Jeigu pastaroji konstatuoja šiurkščius procedūrinius pažeidimus, Seimas turi balsuoti dėl įstatymo pakartotinai.

Tačiau Seimas praėjusią savaitę baigė pratęstą pavasario sesiją ir tokiu atveju turėtų būti šaukiamas neeilinis posėdis.

REKLAMA

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko nuomone, dėl minėtos pataisos priėmimo gali kilti rimtų abejonių, nes ji prieštarauja aukštesniems teisės aktams. Pataisos priėmimą jis įvertino kaip "teisinį nihilizmą".

"Neabejoju, kad daugiau kaip pusė balsavusiųjų neskaitė nei pataisos, nei Teisės departamento išvadų. Jų nuomonė buvo suformuota per laiškus, per susitikimus", - BNS sakė J. Sabatauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

BNS žiniomis, kai kurie Seimo nariai svarsto galimybę kreiptis į prezidentą Rolandą Paksą su prašymu vetuoti priimtą pataisą, jeigu ji būtų perduota jam pasirašyti.

Tačiau pergalę Seime pasiekę pataisos šalininkai taip pat neketina lengvai pasiduoti.

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje opozicinės Liberalų ir centro frakcijos narys Audrius Klišonis apkaltino teisingumo ministrą V. Markevičių įsipainiojus į viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir siūlė šį klausimą svarstyti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.

Parlamentaro teigimu, pats būdamas advokatu, V. Markevičius negalėjo raginti parlamentarų balsuoti prieš pataisą, padidinančią konkurenciją advokatams.

Tapęs teisingumo ministru, V. Markevičius suspendavo advokato įgaliojimus.

BNS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų