Teismų priimami sprendimai priklauso ne tik nuo byloje surinktos medžiagos, bet dažnai ir nuo liudytojų parodymų. Tačiau kviečiant žmones liudyti, ypač smurto ir seksualinio išnaudojimo bylose, susiduriama su jų baime ir nenoru prisiminti patirtus išgyvenimus. Nors Lietuvos teismuose kol kas nėra bendros metodikos, kaip dirbti su liudytojais ir nusikaltimo aukomis, tačiau teisėjai, kiek įmanoma, stengiasi užtikrinti šių socialiai pažeidžiamų grupių saugumą ir sumažinti jų patiriamą stresą. Kaip jiems sekasi ir kokiomis priemonėmis būtų galima keisti esamą situaciją?
Pokalbis su teisėju Miroslavu Gvozdovičiumi, dirbančiu didžiausiame šalyje Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame per metus išnagrinėjama daugiau nei 60 tūkstančių bylų.
– Ar šiandien, jūsų nuomone, teisme tinkamai užtikrinimas nukentėjusiųjų ir liudytojų psichologinis bei fizinis saugumas?
– Nukentėjusiųjų ir liudytojų psichologinis saugumas yra labai svarbus visuomenei jautriose bylose, ypač susijusiose su žmogaus sveikatos sutrikdymu, seksualiniu išnaudojimu ir prievarta. Dar prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje, tiek aš, tiek mano padėjėjai ar posėdžių sekretorė sulaukiame liudytojų ar nukentėjusių asmenų skambučių. Jie nenori dar kartą prisiminti tos dienos ar ginčo aplinkybių, kai asmuo buvo sužalotas ar matė sukrečiantį įvykį. Paskambinę žmonės klausia, ar būtina dar kartą atvykti į teismą liudyti. Bandau išsiaiškinti – jeigu kaltinimas paremtas asmens parodymais, be abejo, atvykimas yra pageidautinas ir būtinas.
Kodėl žmonės blogai jaučiasi, nesunku paaiškinti. Kai vyksta viešas teismo posėdis, dažnai kaltinamojo palaikyti ateina artimieji, draugai. Jų buvimas posėdžio salėje turi didelę įtaką nukentėjusiajam ar liudytojui, ypač jeigu jie jauno amžiaus. Pamatę kaltinamąjį ir jį palaikančius asmenis, jauni žmonės sutrinka. Duodami parodymus, net nežiūri į kaltinamojo ir jį palaikančiųjų pusę, nes aiškiai jaučia grėsmę.
Kaltinamieji su gynėjais į teismo posėdį atvažiuoja 10–15 min. ar net pusvalandžiu anksčiau, koridoriuje nukentėjusiesiems tenka sėdėti šalia jų, atstumai tarp suolų – minimalūs. Tiek man, tiek kolegoms tenka susidurti su situacijomis, kai sekretorės dar neprasidėjus teismo posėdžiui skambina sunerimusios ir praneša apie koridoriuje bręstančią konfliktinę situaciją, apsižodžiavimą ar net susistumdymą tarp kaltinamojo, jį palaikančios kompanijos ir nukentėjusio asmens ar liudytojų.
Kaltinamasis koridoriuje replikuoja nukentėjusiajam: „Ką tu čia kalbi?“, „Manęs tą vakarą ten nebuvo“, „Aš tavęs akyse nemačiau“ ir panašiai. Ne kartą, tik pradėjus nagrinėti bylą, liudytojai kelia ranką ir balsu informuoja, kad prieš pat posėdį patyrė tam tikrą psichologinį diskomfortą. Įtampa teismo proceso metu juntama labai dažnai.
Mes neturime galimybių apsaugoti nukentėjusiųjų ir liudytojų nuo prieš posėdį patiriamos įtampos, tačiau jei žinome, kad teismo posėdyje bus daug dalyvių, iš anksto su kitais Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais geranoriškai deriname posėdžių sales, kad posėdžio metu nukentėjusieji galėtų sėdėti kuo toliau nuo kaltinamųjų. Nacionalinė teismų administracija jau pradėjo įgyvendinti Norvegijos lėšomis remiamas veiklas, turėsiančias padėti atskirti tam tikras posėdžių salių zonas atitvarais. Tikimės, kad tai padės sumažinti liudytojų patiriamą psichologinį diskomfortą ir jie teisme jausis daug saugiau.
– Iki šiol nei teismų darbuotojai, nei teisėjai nebuvo specialiai mokomi apie nusikaltimų aukų ir liudytojų būseną ir jiems teiktiną pagalbą. Ar šiandien teisėjams užtenka psichologinių žinių, bendraujant su žiaurumą patyrusiais ar mačiusiais asmenimis?
– Kol kas teisėjams įvadiniuose teisėjų mokymuose yra suteikiamos tik bendrosios psichologinės žinios, susijusios su savikontrolės, bendravimo, ypač su nepilnamečiais, aspektais. Šiuo metu Nacionalinės teismų administracijos iniciatyva rengiama speciali mokymo programa teisėjams ir teismų darbuotojams, ji taip pat finansuojama ne Lietuvos biudžeto, o Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis. Teisėjai tikisi išmokti, kaip pasitelkus specializuotas psichologines žinias užtikrinti tikslesnius nukentėjusių asmenų ir liudytojų parodymus teismo proceso metu. Tačiau psichologo etatas dideliuose šalies teismuose labai palengvintų teismų darbą.
Dabar teisėjui tenka nemažas psichologinis krūvis – ne tik tinkamai bendrauti su proceso šalimis, bet ir sugebėti nuslopinti nereikalingą baimę pirmą kartą teisme apsilankiusiems pažeidžiamų grupių atstovams. Juk posėdžio metu teisėjui niekas nepadeda, jis pats turi greitai susiorientuoti, kaip reaguoti į ginčą ar kaip nuraminti išsigandusį proceso dalyvį.
Jei sekretorė įspėja, kad dar iki posėdžio pradžios koridoriuje kilo konfliktas, palydime nukentėjusiuosius palaukti į gretimą kabinetą, suvedame visus proceso dalyvius į salę ir tik vėliau pakviečiame liudytojus.
Turėdamas informacijos apie liudytojams daromą psichologinį poveikį, iškart įėjęs į posėdžių salę ir pradėjęs nagrinėti bylą, visus viešo proceso dalyvius (kaltinamąjį, gynėją, draugus ar pažįstamus) įspėju, kad teismas prieš posėdį yra teismo sekretorės informuotas apie replikas iš kaltinamąjį palaikančiųjų pusės.
Taktiškai pasakau, kad teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, ves procesą, informuoju, kad visiems proceso dalyviams bus suteikta galimybė tam tikru laiku užduoti ar atsakyti į klausimus. Likusius proceso dalyvius prašau drausmės, nereplikuoti. Tokio įspėjimo – prašymo laikytis tvarkos – dažniausiai užtenka.
– Koks liudytojo elgesys išduoda, kad žmogus duodamas parodymus patiria stresą?
– Jau nuo asmens įėjimo į teismo posėdžių salę galima įtarti, kad žmogus jaučiasi ne savo vietoje. Visada bandau nuraminti, tačiau tai ne visuomet padeda, ypač kai asmuo duoda parodymus, susijusius su jam artimos aplinkos žmonėmis (tėvais, sutuoktiniu, draugais, bendradarbiais) arba jei žmogus matė sukrečiančias nusikaltimo aplinkybes, žiaurumą. Dažnai nukentėję asmenys ar liudytojai sėdi nuleidę galvas, išsigandę. Duodami parodymus žmonės verkia, raudonuoja, juos pila prakaitas.
Pasitaiko atvejų, kai baigiant duoti parodymus leidžiu žmogui prisėsti, nes kalbant apie bylai svarbias aplinkybes būna sunku stovėti. Jei teismo posėdis užtrunka, proceso dalyviai pavargsta nuo didelio kiekio informacijos ir emocijų gausos. Todėl, jeigu bylą pradedame nagrinėti 9.00 val., o artėjant 12.00 val. be pertraukos vis dar vienas po kito eina liudytojai, darau trumpą pertrauką, kad žmonės šiek tiek atsipūstų. Vienam gal reikia įkvėpti gryno oro, kitam – išgerti vandens ar surūkyti cigaretę.
Esu nagrinėjęs bylų su daugiau nei 20 proceso dalyvių, posėdžių salėje buvo labai tvanku. Kartą žmogui duodant parodymus, sušlubavo sveikata, vyras griebėsi už širdies, posėdžių sekretorei teko skubiai teisme ieškoti širdies lašų. Galbūt kiekvieno aukšto raštinėje galėtų būti vaistinėlė su būtiniausiais medikamentais: raminamaisiais valerijonų ar širdies lašais, amoniaku, jei žmogus nualptų posėdžio metu.
– Jūsų manymu, ar šiandien liudytojams užtenka teisinių žinių apie savo teises ir pareigas teismo procese? Kokių priemonių siūlytumėte imtis?
– Žmonės skundžiasi, kad nežino savo teisių. Ne vieną kartą nukentėjusiesiems ir liudytojams tenka priminti apie galimybę turėti atstovą, susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus, teisę naudotis popieriuje surašytais ir net mobiliuoju telefonu užfiksuotais duomenimis.
Lietuvoje trūksta elementarių informacinių priemonių, kurios supažindintų pažeidžiamas grupes su teismo proceso eiga. Galbūt būtų galima sukurti informacinių laidų ciklą televizijoje? Juk šiandien apie 30 procentų televizijos „žinių“ sudaro kriminalinės naujienos. Kodėl neskyrus kelių minučių visuomenei informuoti apie liudytojų, ypač nepilnamečių, teises ir pareigas.
O gal užtektų pažintinio filmuko – virtualios teismo posėdžių salės Lietuvos teismų interneto svetainėse, kuri pademonstruotų, kaip turi elgtis proceso dalyvis, atvykęs į teismą, – nuo pat įėjimo į posėdžių salę ir elgesio posėdžio metu.
Mano manymu, papildomos informacinės priemonės galėtų padėti sumažinti liudytojų ir nukentėjusiųjų patiriamą stresą ir užtikrinti išsamių parodymų teismo proceso metu teikimą.
FAKTAI
• Nacionalinė teismų administracija įgyvendina projektą „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“.
• Projekto veiklomis siekiama didinti psichologinį komfortą ir paramą liudytojams bei nusikaltimo aukoms teismo proceso metu ir užtikrinti saugumą Lietuvos teismų pastatuose.
• Įgyvendinant projektą bus atlikta nusikaltimo aukų ir liudytojų specialiųjų poreikių analizė, nustatytas specialios profesionalios psichologų pagalbos poreikis teismuose, vyks mokymai teismo personalui ir bus išleistas metodinis leidinys apie elgesį su liudytojais ir nusikaltimo aukomis, teismų pastatai bus aprūpinti techninėmis saugumo priemonėmis.
• Projektą Lietuvos teismuose planuojama įgyvendinti iki 2016 m. balandžio 30 d.
Gintarė Jankauskienė
