Prieš pat didžiąsias žiemos šventes 30-metis teisėjas Tomas Venckus panaikino dar pagal 2011 m. Vilniaus apygardos nutartį antstolio priimtą patvarkymą areštuoti ir pavesti saugoti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui bažnyčias ir jose esantį turtą. Toks sprendimas sukrėtė religinę bendruomenę. Pasak jų, tokią nutartį galėjo lemti nepakankamas įsigilinimas į situacijos aplinkybes.
2011 metų rudenį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones kilnojamam ir nekilnojamam Lietuvos evangelikų reformatų turtui, kuris, kaip teigiama ieškinyje, neteisėtomis priemonėmis buvo perimtas iš bendruomenės. Buvęs dvasininkas, prieš daugiau nei dešimtmetį suspenduotas Algimantas Kvedaravičius baudžiamojoje byloje kaltinamas galimai bendrininkaudamas su ankščiau jau teistu Jakov Strokanov, pasisavinęs ir iššvaistęs beveik 17 mln. litų vertės bažnyčios turtą.
„Konfliktas vieno asmens iniciatyva bažnyčioje tęsiasi jau beveik du dešimtmečius. Tokie godumo ir noro pasipelnyti padiktuoti nesutarimai skaudina mūsų bendruomenę – juk tikintieji bažnyčioje ieško Dievo Žodžio mokymo, ramybės, bet pakanka kelių godžių veikėjų, kad tą ramybę griautų. Siekdami pagaliau išspręsti ilgametį bendruomenės gyvenimo trikdymą, ėmėmės teisinių priemonių ir teisingumas bei darna, regis, pagaliau sugrįžo į mūsų bendruomenę“, - prieš daugiau nei metus priimtą teismo nutartį komentavo Lietuvos evangelikų reformatų sinodo generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas.
Pasak dvasininko, prieš pat Kalėdas jaunojo teisėjo Tomo Venckaus priimta nutartis – panaikinti antstolio priimtą patvarkymą ir vėl pavesti maldos namus saugoti įtariamiems didelės vertės bažnytinio turto išvaistymu asmenims - atvers senas žaizdas ir vėl išguis bendruomenę iš bažnyčių tiesiog į gatvę. To siekia “generaliniu superintendentu” ir vis dar “kunigu” save tituluojantis Algimantas Kvedaravičius. Ilgus metus dėl asmeninių A. Kvederavičiaus ambicijų negalėję melstis užrakintose kai kuriose reformatų bažnyčiose, tikintieji tokią galimybę gavo tik šį rudenį, tačiau panaikinus antstolio patvarkymą, bus vėl siekiama į maldos namus neįleisti tikinčiųjų bei Sinodo paskirtų tarnystei dvasininkų. Tikintieji vėl turės budėti bažnyčiose ir savo maldos namus saugoti....
Pasak Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendento kun. Rimanto Mikalausko, po maldos namų Vilniuje ir Papilyje atidarymo tikintiesiems rado juos nešvarius, kai kuriuose buvo matyti, jog jų ilgai niekas nelankė: „Pamaldomis atšventinę maldos namus, dešimtys parapijiečių ne kartą rinkosi jų vidų išplauti, išskalbti liturginius užtiesalus, sutvarkė sudriskusias bažnytines knygas – giesmynus, iškopė užsikišusias vandens nuotekų sistemas. Dėl jų ilgametės nepriežiūros smarkiai nukentėjo Papilio maldos namų kertinė siena“, - pasakojo dvasininkas.
R. Mikalauskas svarsto, kad gluminančios nutarties priežastimi galėjo būti nepakankamas susipažinimas su visomis situacijos aplinkybėmis.
„Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi įpareigojo antstolį skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones kilnojamam ir nekilnojamam bažnytiniam turtui, kitaip tariant, jį areštuoti. Siekdamas įvykdyti teismo nutartį, antstolis visų pirma privalėjo minėtą turtą aprašyti, tačiau visus metus negalėjo to padaryti, nes informacija apie kilnojamąjį bažnyčios turtą antstoliui buvo piktybiškai neteikiama. Teismas už tokį antstolių patvarkymų nevykdymą skyrė ne vieną baudą atsakingiems asmenims, o prokuratūra pradėjo savarankišką ikiteisminį tyrimą dėl teismo nutarties nevykdymo. Tokia situacija tęsėsi beveik metus, todėl teisininkai kreipėsi į antstolį, reikalaudami imtis aktyvių veiksmų dėl slepiamo bažnytinio turto išsaugojimo.
Antstolio pareiga – imtis visų priemonių, kad teismo nutartis būtų įvykdyta, todėl, neturėdamas kitos išeities, antstolis pakeitė turto saugotoją, siekdamas įgyti galimybę aprašyti pastatuose esantį kilnojamąjį turtą. Saugotoju tapus Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui, turtas galiausiai buvo aprašytas ir areštuotas, taigi, teismo nutartis įvykdyta“, - teisinius procesus aiškino R. Mikalauskas.
Bendruomenės atstovo teigimu, teisėjas T. Venckus antstolio įvykdytą nutartį panaikino, motyvuodamas tuo, jog, pakeičiant turto saugotoją, neva buvo viršyti teismo nutarties reikalavimai, tačiau neatsižvelgta į aplinkybę, jog tai buvo būtina, siekiant išsiaiškinti koks kilnojamas turtas bažnyčiose yra išlikęs ir ar išlikęs apskritai. Tik tokiu būdu buvo įmanoma įvykdyti Vilniaus apygardos nutartį. Antstolio sudarytas bažnytinio turto aprašas tik patvirtino, kad Algimantas Kvedaravičius antstoliui neteikė informacijos arba teikė melagagingą informaciją, kad bažnyčiose neva nėra kilnojamojo turto.
„Sprendimas turto saugojimą pavesti bažnytinio turto iššvaistymu kaltinamam asmeniui – tiesiog nesuprantamas, todėl teisėjo T. Venckaus nutartį teisininkai jau apskundė“, - teigė kun. R. Mikalauskas.
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Lietuvoje veikia nuo XVI amžiaus, o šiuo metu vadovaujasi dar iki 1940 m. bažnyčios priimtais kanonais. Remiantis jais, aukščiausia bažnyčios institucija – Sinodas, o bažnyčios turtą tvarko bei administracines funkcijas atlieka iš Sinodo narių renkama Konsistorija (Kolegija).
