Teisėjus į užtarnautą poilsį siūloma išleisti jiems nesulaukus pensinio amžiaus. Nors valstybei tektų papildoma finansinė našta, Temidės tarnai iniciatyvą vertina teigiamai, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ).
Prieš kelias dienas parlamentaras Julius Sabatauskas Seime įregistravo Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatoma, kad teisėjai į pensiją galėtų išeiti nesulaukę pensinio amžiaus. Tačiau jiems vis tiek būtų mokamos valstybinės pensijos.
Teisėjai palaiko tokį siūlymą. Pasak jų, šiuo metu yra nemažai ligotų ir sunkiai su darbu susitvarkančių pagyvenusių teisingumo vykdytojų. Esą sulaukę valstybės paramos anksčiau, nei numato dabartiniai įstatymai, jie mielai išeitų į pensiją.
Dabar teisėjai į pensiją gali išeiti kaip ir dauguma dirbančių žmonių - sulaukę valstybės nustatyto pensinio amžiaus. Pagal įstatymą vyrai šiuo metu Lietuvoje turėtų dirbti bent iki 62,5, o moterys - iki 60 metų. Tačiau teisėjai norėtų užtarnauto poilsio išeiti keleriais metais anksčiau. Teisėjų asociacija Seimo narių grupei pasiūlė parengti įstatymo pataisą, kuri numatytų tokią galimybę. Pagal pataisą teisėjai į pensiją galėtų išeiti sulaukę 60 metų.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko, galimybė anksčiau išeiti užtarnauto poilsio bus naudinga ne tik vyresniems teisėjams. Į atsilaisvinusias Temidės tarnų kėdes galės atsisėsti daugiau jaunų teisininkų. "Pataisa nulems greitesnį teisėjų korpuso atsinaujinimą", - LŽ pabrėžė socialdemokratas.
Kitas motyvas, paskatinęs įstatymo pataisa sutrumpinti darbo metus teisėjams, - esą sunkus ir daug atsakomybės reikalaujantis jų darbas. Pasak J.Sabatausko, nemažai teisėjų norėtų į pensiją išeiti anksčiau, nei tai numato įstatymas. Tačiau tie, kurie pasitraukia nesulaukę pensinio amžiaus, negauna valstybinės teisėjo pensijos. "Jei dėl amžiaus ar sveikatos būklės teisėjai negali atlikti savo pareigų, jiems turėtų būti suteikta galimybė pasitraukti anksčiau ir gauti visas socialines išmokas", - įsitikinęs parlamentaras.
Pataisa numato lengvatas tik teisėjams vyrams. Teisėjos į pensiją išeitų kaip iki šiol - sulaukusios 60-ies. "Šiuo atžvilgiu būtų galima sakyti, kad tai pozityvi diskriminacija", - mano J.Sabatauskas.
Įstatymo projekte pabrėžiama, kad palaiminus pataisą reikės skirti papildomų lėšų valstybinėms teisėjų pensijoms. Kokia papildoma finansinė našta gultų ant valstybės pečių, projekto rengėjai neskaičiavo. Tai esą priklausytų nuo to, kokias garantijas Seimas suteiktų teisėjams pensininkams. "Socialinių garantijų dydis, apimtis ir turinys galėtų būti susitarimo dalykas", - svarstė J.Sabatauskas.
Tačiau jis pats netiki, kad kolegos parlamentarai pritars jo įregistruotam projektui. Be to, neabejojama, kad galimos papildomos išlaidos sulauks neigiamos visuomenės nuomonės.
Šiuo metu valstybinė teisėjo pensija mokama atsižvelgiant į darbo stažą ir buvusį darbo užmokestį, tačiau negali viršyti pusantro vidutinio atlyginimo dydžio. Pensinio amžiaus sulaukusiems teisėjams taip pat mokama socialinio draudimo pensija.
Užmojus suteikti galimybę teisėjams anksčiau išeiti į pensiją palaiko Teisėjų taryba. Jos pirmininkė Laima Garnelienė įsitikinusi, kad tai būtų teigiamas postūmis teismų sistemoje. "Pataisa atvertų kelią teisėjų luomui atsinaujinti. Dabar jaučiamas naujų, jaunų teisėjų poreikis", - LŽ sakė L.Garnelienė.
Teisėjų tarybos pirmininkei žinomi keletas atvejų, kai ligoti teisėjai vykdo teisingumą tik todėl, kad anksčiau išėję į pensiją jie negautų jokių socialinių išmokų. "Yra teisėjų, kurie nelabai sugeba dirbti, sveikata jiems to neleidžia. Dabar jie neišeina, nes neturi jokių garantijų, nepajėgtų išlaikyti savo šeimos", - aiškino L.Garnelienė.
