Prieš porą dienų sulaikyti ir vakar Vilniaus apylinkės teismo duris mynę teisėjų korupcijos bylos įtariamieji teisėjai dangstėsi po gobtuvais taip, kaip įprastai slepiasi jų teisti nusikaltėliai.
Nežinia ką garbūs teisėjai bandė slėpti po gobtuvais, bet jų darbo vietose, automobiliuose ir namuose pareigūnai skelbia radę net 200 tūkst. eurų grynaisiais. Iš viso kratų metu pas visus įtariamuosius byloje rasti 300 tūkst. eurų grynaisiais.
Generalinė prokuratūra ir STT įtaria, kad už pinigus teisėjai pardavinėjo teisingumą. Kalbama apie kyšius, siekiančius net 100 tūkst. eurų. Bet kad ir kaip įspūdingai skambėtų skaičiai ir pas teisėjus rastos sumos – byloje figūruojantys ilgus metus karjeros laiptais lipę teisėjai, dideliais turtais oficialiai negali pasigirti.
Štai aukščiausio rango Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus LaužIkas savo viešai skelbiamoje deklaracijoje, pagal paskutinius duomenis teigia turintis nekilnojamojo turto už mažiau nei 50 tūkst. eurų buto Vilniuje už beveik 50 tūkst. eurų pirkimą jis deklaravo užpernai – 2017 m. Tais pačiais 2017 m., tą patį spalį lizingu Laužikas esą pirko ir automobilį už beveik 30 tūkst. eurų. O štai lėšų sąskaitose ir ne jose deklaruoja turintis apie 70 tūkst. eurų.
Ir nors Aukščiausiojo teismo teisėjo oficialus atlyginimas į rankas nesmarkiai, bet didesnis nei kitų byloje figūruojančių senbuvių – siekia beveik 2400 eurų. 70 eurų mažiau uždirbančio Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio turtai deklaracijose kur kas įspūdingesni. Štai butų daugiabučiuose deklaruota už 142 tūkst. eurų. Kitų statinių: tai ir sodo nameliai, garažai, inžineriniai statiniai už beveik 174 tūkst. eurų. Teisėjas Kažys užpernai lizingu pirko automobilį už beveik 70 tūkst. eurų Ir neskelbiama kam, bet fiziniam asmeniui prieš kelerius metus esą paskolino apvalią sumelę – 50 tūkst. eurų.
Viena didžiausių oficialių nekilnojamojo turto verčių pasigirti gali ir byloje už pasižadėjimą neišvykti laisvėn paleistas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas. Paskutiniais duomenimis, jis esą turi 150 tūkst. eurų vertės nebaigtų statyti statinių ir 28 tūkst. vertės sklypų. Kredito įstaigose ir ne tik jose dar oficialiai turi apvalią sumelę lėšų – 116 tūkst. eurų O privačių interesų deklaracijoje apie Kaminską yra ir įdomių detalių: prieš kelerius metus iš neviešinamų fizinių asmenų dar litais jis gavo tris paskolas: 35 tūkst., 50 tūkst. ir 100 tūkst.
Kiti byloje minimi teisėjai oficialiai skelbiamais duomenimis niekuo neišsiskiria. Tik, pavyzdžiui, Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas gali pasigirti sąskaitose ir ne jose turimų lėšų suma, siekiančia 116 tūkst. eurų.
O štai, pavyzdžiui, Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas, išteisinęs „Vilniaus vandenų“ vadovą Darių Norkų ir tyręs Kauno „Daktarų“ bylas – nekilnojamojo turto ir sklypų deklaravo už maždaug 124 tūkst. eurų.
Nei Vijūnėlės dvaro byloje dalyvavusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio, tyrusio prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės, vadinamąją Mailiaus ir girto vaikus Skuode traiškiusio policininko Sauliaus Pauliko bylas ar Kauno teisėjo Gintaro Čekanausko deklaracijose – nieko įspūdingo.
Tiesa „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas sako, kad nei vieno korupcija įtariamo teisėjo deklaracijoje, net jei jie ir būtų prasigyvenę iš kyšių vargu ar galima būtų rasti priekabių.
„Nepriklausomi nuo srities aišku, kad korumpuoti asmenys veikia pagal logiką „pagauk mane jei gali“. Šiuo atveju, šioje byloje dar neturime nuosprendžių, turime tik prielaidas ir kaltinimus. Tačiau akivaizdu, kad jei žmonės nori kažką paslėpti, jie dės daug pastangų tai darydami“, – sakė „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Įtarimą keliančius turtus ar sandorius įžvelgti sunku ir žiniasklaidai dėl asmens duomenų apsaugos. Net jei teisėjo deklaruoto menkos vertės objekto vietoje ir būtų iškilęs dvaras tą pamatyti galima būtų tik tiksliai žinant teisėjo gyvenamą vietą. O tokia informacija slepiama.
„Aš manau, kad šita istorija neišvengiamai verčia mus grįžti prie pokalbio apie atvirus duomenis ir apie tai, kad svarbūs valstybei duomenys, svarbūs visuomenei duomenys turi būti pateikti atviru, visiems prieinamu formatu“, – sakė S. Muravjovas.
Teisėsauga įtaria, kad byloje figūruojantys asmenys teisingumu prekiavo veikdami sistemoje. Visi korupcija įtariami teisėjai, pas kuriuos rasti 200 tūkst. € grynaisiais, ir advokatai, skelbiama, buvo tarpusavyje pažįstami. Teisėjų taryba šiandien paskelbė žadanti stiprinti teisėsaugos institucijų kontrolę.
