Teisėjų taryba ir Lietuvos teisėjų asociacija teigia, kad iš esmės nėra sprendžiamos teisėjų atlyginimų reglamentavimo problemos.
Priminusios, kad dar 2001 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu sumažintas teisėjų atlyginimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams, taryba ir asociacija pažymi, kad šis prieštaravimas Konstitucijai tebėra nepanaikintas.
„Netvarkingas ir chaotiškas teisėjų atlyginimo teisinis reguliavimas bei naujojo Teismų įstatymo, Teisėjų atlyginimo įstatymo ir Negautos teisėjų atlyginimo dalies grąžinimo įstatymo priėmimo vilkinimas kelia realų pavojų Lietuvos teisinei sistemai bei sudaro sąlygas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo, įtvirtinto Konstitucijoje, pažeidimams. Teisėjo ir teismo pareiga būti nepriklausomam ir nešališkam kyla iš Konstitucijos ir turi būti gerbiama visų valdžios institucijų bei pareigūnų“, - sakoma Teisėjų tarybos ir Lietuvos teisėjų asociacijos pareiškime.
Jame pažymima, kad šiandien teismų sistemoje stebima tendencija, kad „vis didesnis teisėjų skaičius pasitraukia į privatų sektorių, nėra galimybių į teismus pritraukti aukščiausios kvalifikacijos teisininkų, teismų sistema tampa nepajėgi įgyvendinti jai keliamus tikslus ir įveikti vis didėjantį darbo krūvį“.
Seimui birželį buvo pateiktas projektas dėl teisėjams neišmokėto atlyginimo grąžinimo, tačiau parlamentarai nutarė jį grąžinti tobulinti. Tuomet daugumai parlamentarų, kurių didesnioji dalis balsuodami susilaikė, kilo abejonių, ar teisėjai šiuo atveju nebūtų išskirti iš kitų visuomenės grupių.
Teisėjams buvo siūloma grąžinti apie trečdalį dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - maždaug 52 mln. litų.
Įstatymo projektu siūlyta grąžinti apylinkių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjams, ėjusiems šias pareigas teisėjais nuo 2005 metų liepos 1 iki 2008 metų liepos 1 dienos, atlyginimo skirtumą, apskaičiuotą už šį laikotarpį.
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siūlyta teisėjų negautos atlyginimo dalies grąžinimą išdėstyti ketveriems metams. Įstatymo projektu buvo siekiama apskaičiuoti negautą atlyginimo dalį už trejus metus, kadangi pagal Darbo kodeksą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbu santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Nuo 2000-ųjų sausio 1-sios teisėjams atlyginimas buvo sumažintas dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties.
Tačiau 2001 metais Konstitucinis Teismas nutarė, kad teisėjų atlyginimų mažinimas galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis ir tai daryti galima tik pagal įstatymą ir tik laikinai. Pasak Teismo, ši priemonė, be kita ko, turi būti ir proporcinga siekiamam tikslui.
Po Konstitucinio Teismo sprendimo visų grandžių teisėjai kreipėsi šiais pagrindais į teismus, reikalaudami iš valstybės priteisti nuo 2000 metų susidariusias skolas.
Vilniaus apygardos teismas keliems teisėjams jau yra priteisęs iš Vyriausybės šimtatūkstantines sumas dėl nepagrįstai sumažintų algų, o Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjų atlyginimų mažinti negalima, nes tai traktuojama, kaip kėsinimasis į teismų nepriklausomumą.
Remdamasis Laisvosios rinkos instituto išvada, teismas nusprendė, kad 1999-siais Lietuvos ekonominė būklė nebuvo tokia bloga, kad būtų reikėję mažinti algas teisėjams.
