Temidės sargai skundžiasi nepelnytai sumažintais ir metų metus nesikeičiančiais darbo užmokesčiais. Jie ragina valdžią skubiai spręsti jų atlyginimų padidinimo klausimą, rašo šeštadienio "Lietuvos žinios".
Didelis darbo krūvis ir mažas uždarbis - taip savo profesiją vis dažniau apibūdina teisėjai. Kelerius metus Teisėjų taryba ir Teisėjų asociacija (TA) siekia, kad Seimas išspręstų Temidės sargų atlyginimų reglamentavimo rebusą. Tačiau jų pastangos kol kas bergždžios - nenorėdami pykdyti visuomenės parlamentarai klausimo svarstymą vis nustumia.
Menki atlyginimai
Šiuo metu teisėjų atlyginimų išmokėjimas mūsų valstybėje nėra reglamentuotas jokiais galiojančiais įstatymais. Pasak TA pirmininko Vyto Miliaus, sprendžiant šį klausimą yra vadovaujamasi pasenusiais teisės aktais. „Prašome tik padaryti tvarką įstatymuose, kad turėtumėme teisinį pagrindą mokėti atlyginimus. Reikia įteisinti tai, ką gauna aukštesnių instancijų teismų teisėjai ir pakelti algas apylinkių teisėjams“, - sakė V.Milius.
Pastarieji, anot TA pirmininko, gyvena blogiausiai. Pilną darbo dieną dirbantys dešimties metų darbo stažą turintys žemiausios instancijos teismų teisėjai „į rankas“ gauna apie 3,5 tūkst. litų. Aukštesnės instancijos teismuose dirbantys Temidės tarnai taip pat negali pasigirti dideliais darbo užmokesčiais. Atskaičius mokesčius, apygardos ir apeliacinio teismų teisėjai vidutiniškai uždirba apie 5 tūkst. litų. „Susiduriame su savotišku paradoksu - valstybės tarnyboje dirbantys tarnautojai uždirba daugiau, nei kai kurie teisėjai. Sparčiai augant infliacijai apylinkės teismų teisėjai turėtų uždirbti bent 6-7 tūkst. litų“, - įsitikinęs V.Milius.
Teisėjai bėga
Tačiau Seimas į teisėjų prašymus dėmesio kol kas nekreipia. Pradėję svarstyti teisėjų atlyginimų reglamentavimą numatantį įstatymo projektą, parlamentarai nusprendė šios problemos sprendimą bent jau kol kas atidėti.
Teisėjų interesus ginančios organizacijos perspėja, kad vilkinant teisėjų algų sutvarkymą šalyje gali kilti teisinė krizė. Jau šiandien teisėjų trūksta ne tik rajoniniuose teismuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Nusivylę mažais atlyginimais ir dideliu darbo krūviu Temidės sargai mieliau renkasi darbą privačiame sektoriuje, nei velkasi teisėjo mantiją. „Vykstant konkursams teisėjo pareigoms užimti Panevėžyje ir Šiauliuose, neatsiranda pretendentų. Net į atsilaisvinusią vietą Vilniuje sulaukiame vos vieno kandidato, o toliau bus tik blogiau“, - tvirtino V.Milius. Teisėjai taip pat perspėjo, kad nenustačius atlyginimų išmokėjimo jiems tvarkos ir nepadidinus darbo užmokesčio, kils vis didesnė grėsmė teismų nepriklausomumui.
Nepopuliarus sprendimas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad parlamentarai jau kelerius metus nesugeba padėti taško teisėjų atlyginimų reglamentavimo istorijoje. Anot jo, projekto priėmimą vis nukeliantys kolegos Seime tik užsiima populizmu ir siekia neužrūstinti rinkėjų. „Slapta jų motyvacija yra paprasta - priėmę įstatymą būsime nepopuliarūs“, - įsitikinęs Seimo TTK pirmininkas.
J.Sabatauskas pripažįsta, kad šiuo metu teisėjams, ypač dirbantiems apylinkės teismuose, mokami atlyginimai neatitinka gyvenimo tikrovės. Anot jo, menkas darbo užmokestis gali pakenkti Temidės sargų ir juose dirbančių teismų nepriklausomumo principui. „Sunku prognozuoti, kada Seimas imsis spręsti šį klausimą, tačiau dar ir šios kadencijos parlamentarai turi pakankamai laiko“, - aiškino J.Sabatauskas.
Negrąžinta skola
Seimas nesugeba išspręsti ir teisėjams neišmokėto atlyginimo grąžinimo klausimo. Nuo 2000-ųjų, dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties, teisėjams buvo sumažintos algos. Tačiau po metų Konstitucinis teismas nusprendė, kad tokią priemonę valstybė galėjo taikyti tik laikinai ir tik susiklosčius itin sudėtingai padėčiai. Pagal paskutinį parlamentarams svarstyti pateiktą įstatymo projekto variantą teisėjams buvo siūloma grąžinti apie trečdalį dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios skolos. Ši suma siekia 52 mln. litų. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siūlyta teisėjų negautos atlyginimo dalies grąžinimą išdėstyti ketveriems metams. Tačiau parlamentarai nesiryžo palaiminti šio projekto, nes suabejojo, ar teisėjai nebus išskirti iš kitų visuomenės grupių. Po svarstymo teisės aktas buvo grąžintas tobulinti.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
