Kauno apygardos teismui niekaip nepasiseka pradėti iš esmės nagrinėti bylą, kurioje Gintautas Liutavaras Kazlauskas kaltinamas su Daktarų grupuotės nariais nužudęs žmogų.
Slapstėsi Anglijoje
G. L. Kazlauską, kuris anuomet buvo žinomas Vantinio pravarde Lietuvos teisėsaugininkai iš Anglijos į Kauną parvežė liepos 19 dieną. Anksčiau niekada neteistas kaunietis yra Daktarų boso, neseniai iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro pusbrolis. Pirmąsyk Vantinio paieška paskelbta 1997-ųjų liepos 18 dieną, tačiau 2009 metų balandį buvo nutraukta.
Galiausiai jį sulaikyti pagal Europos arešto orderį Lietuvos generalinis prokuroras pareikalavo 2010 metų liepos 16-ąją. Jį Metropolitano policijos sekliai sulaikė pernai vasario 6 dieną. Paaiškėjo, kad buvęs Daktarų veikėjas ilgą laiką slapstėsi su suklastotais asmens dokumentais.
Nukankino bendražygį
Pagal neseniai pirmos instancijos teisme išnagrinėtą Daktarų bylos medžiagą, G. L. Kazlauskas buvo vienas iš tų septynių vyrų, kurie prisidėjo prie 1997-ųjų sausį žiauriai nužudyto gaujoje Karabaso pravardę turėjusio Roberto Borcherto egzekucijos.
Byloje rašoma, kad Karabasas buvo žiauriai mušamas ne tik Daktarų pamėgtame „Vilijos“ restorane, bet vėliau nuvežtas bei mirtinai nukankintas automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia Lampėdžių miško.
„Visi vaikinai mušė, kol jis prarado sąmonę. Paskui Luras (Alvydas Viktoras Laurinavičius, 2007 metais miręs, Daktarų bosas, – red. past.) keliems vaikinams liepė nešdintis, o aš, Virgelis, Sauliukas, Vantinis, Voras ir Bolka nutempėme Karabasą toliau nuo aikštelės upės link ir ten jį numetėme. Nuvilkęs Karabasą prie upės Vantinis pasakė, kad viską pabaigs ir pasiliko prie jo, o mes grįžome prie Luro mikroautobuso. Netrukus grįžo Vantinis ir pasakė, kad perpjovė Karabasui gerklę. Ar jis tikrai tai padarė, nemačiau. Bet mušdami Vantinis ir Voras rankose turėjo peilius“, – taip apie Karabaso žmogžudystę bylos tyrėjams pasakojo Ramūnas Stanionis, pravarde Morda.
Susipažins su byla
Kauno apygardos teisme rugpjūčio pabaigoje jau įvyko pirmasis posėdis, tačiau byla iš esmės nagrinėti nebuvo pradėta, nes neatvyko teisamojo gynėjas. Vantinis prašė teismo, kad jam pakeistų kardomąją priemonę, tačiau jis buvo paliktas už grotų. Rugsėjo 17-ąją įvyko dar vienas teismo posėdis per kurį turėjo būti išspręsti visi procesiniai klausimai, tačiau tai nebuvo padaryta, nes kaltinamasis pareiškė norą geriau susipažinti su bylos medžiaga. Teismas nusprendė šį prašymą tenkinti ir bylos nagrinėjime padarė pertrauką.
Teisiamasis taip pat sako, kad pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą jau suėjęs senaties terminas. „Net jeigu prokuratūra sugebėtų įrodyti, kad esu kaltas, visi senaties terminai suėję“, – per teismo posėdį tvirtino G. L. Kazlauskas. Naujosios redakcijos Baudžiamasis kodeksas tokiam nusikaltimui numato dvigubai ilgesnį senaties terminą. Tačiau teisėjų nuomonė kitokia. Rugsėjo 23-ąją vykusio teismo posėdžio metu teismas atmetė kaltinamojo ir jo advokatės prašymą nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties. Teismas taip pat dar trims mėnesiams pratesė G. L. Kazlausko suėmimą. Tad savo bylą jis turės studijuoti tardymo izoliatoriaus kameroje.
Vantinis bei jo gynėja pateikė ir daugiau prašymų: jie pageidavo išreikalauti slapstymųsi kaltinamo G. L. Kazlausko išvykimo iš Lietuvos dokumentų. Jo paties teigimu, iš Lietuvos 1997 į Didžiąją Britaniją jis išvyko pateikęs savo asmens dokumentus, o apie jam pateiktus kaltinimus nieko nežinojo, todėl slapstymosi versiją kategoriškai atmeta.
Tačiau prokuroro teigimu, ikiteisminiame tyrime yra duomenų, liudijančių priešingai. Jis prašymą laikė nepagrįstu.
„Akistatos“ ir Balsas.lt inf.
