Teisėjai gali pradėti bylinėtis dėl viso darbo užmokesčio išmokėjimo. Apie tokią galimybę Nacionalinės teismų administracijos laikinasis direktorius Raimondas Bakšys pranešė Prezidentui Rolandui Paksui. Jo paties statuso klausimas, pasak R. Bakšio, susitikime su valstybės vadovu nebuvo paliestas.
"Valstybės vadovas neužsiminė apie mano statusą, o pačiam nebuvo patogu apie tai kalbėti", - sakė po susitikimo laikinasis teismų administracijos vadovas.
Nacionalinės teismų administracijos vadovą pagal įstatymą Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia Prezidentas.
2002 metais Prezidentas Valdas Adamkus rugsėjo 2 d. dekretu atsisakė skirti iki tol dirbusį Teismų departamento vadovu R. Bakšį Nacionalinės teismų administracijos direktoriumi. Neoficialiai buvo kalbama, kad V. Adamkaus sprendimui įtakos turėjusi R. Bakšio narystė socialliberalų partijoje. Vėliau R. Bakšys sustabdė narystę partijoje.
Prezidentas R. Paksas praėjusių metų vasarą taip nesuskubo paskirti R. Bakšio teismų administracijos vadovu. Prezidentas motyvavo noru rinktis iš kelių kandidatų.
Pirmadienį R. Bakšys teigė, kad pakeitus įstatymą ir Teismų departamentui tapus Nacionaline teismų administracija, automatiškai tęsėsi visų teismų departamento darbuotojų valstybės tarnybos darbo santykiai.
Pasak R. Bakšio susitikime su šalies vadovu aptartos teismų darbo problemos. Viena jų - teisėjų padėjėjų instituto finansavimas. Teisėjų padėjėjų pareigos yra numatytos Teismų įstatyme. Jie turėtų talkinti teisėjams atliekant techninį darbą. Nors yra numatytos tokios pareigos, tačiau, pasak R. Bakšio, lėšų jų išlaikymui neskirta.
Susitikime taip pat aptartas priedų už darbo stažą prie atlyginimų teisėjams mokėjimo klausimas. Šioms reikmėms taip pat nenumatyta pakankamai lėšų.
"Gali susidaryti ir tokia situacija, kai teisėjai patys kreipsis į teismą dėl neišmokėto viso atlygio už darbą", - sakė R. Bakšys.
ELTA
