Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Gadliauskienė 12 metų nagrinėja baudžiamąsias bei administracinės teisės pažeidimų bylas. Ant jos darbo stalo, kaip ir ant dar dviejų šio teismo teisėjų, gula Panevėžio pataisos namų, kur bausmę atlieka nusikaltusios moterys, administracijos teikimai dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo. Apie tai, kas priverčia šias moteris pereiti „pragarus“, ar sunku sudaužyti viltį išvysti laisvę anksčiau, „Akistatos“ žurnalistė Aurelija Žutautienė ir kalbasi su teisėja Daiva Gadliauskiene.
– Prieš surašant sprendimą, ar paleisti lygtinai, tenka išstudijuoti visą moters gyvenimą. Ar lengvai nusprendžiate, kaip pasielgti vienos ar kitos nuteistosios atžvilgiu?
– Pataisos namų administracija pateikia nuteistosios nuteistosios bylą, kurioje būna dokumentų, liudijančių, kaip moteris gyveno ir elgėsi iki nuteisimo, taip pat – administracijos duomenys apie nuobaudas ir paskatinimus, apie tai, su kuo moteris bendrauja, kaip ji elgiasi nelaisvėje. Sprendimo projektą pasiruošiu iš anksto ir mąstau: „Aha, ji jau ne kartą teista, prieš tai buvo lygtinai paleista, įkalinimo įstaigoje pažeidinėjo bausmės vykdymo režimo reikalavimus... Tokiu atveju net nekyla abejonių, jog teikimą reikia atmesti. Vis dėlto pasitaiko, kad rašydama sprendimą, pasidedi klaustuką ir, pabendravus su nuteistąja, nuomonė pasikeičia. Taip būna maždaug kartas iš kokių 20.
– Moterys stengiasi išeiti į laisvę anksčiau ir dievagojasi, jog čia nebegrįš?..
– Dabartinis Baudžiamasis kodeksas žymiai liberalesnis ir lygtinis paleidimas taikomas žymiai lanksčiau, todėl pataisos namuose moterų sumažėjo per pusę. Anksčiau nuteistosios neturėjo stimulo gerai elgtis. Jos žinojo – sueis įstatyme numatytas laikas, ir jos bus paleistos iš įkalinimo įstaigos.
Todėl buvo priimtas susitarimas: netaikyti lygtinio paleidimo, jei moteris, atlikdama bausmę, padaro du drausmės pažeidimus ir jie galioja suėjus lygtinio paleidimo terminui. Ir padėtis pasikeitė. Moterys ėmė mažiau pažeidinėti drausmę.
Prisimenu, teko susidurti su viena nuteistąja, kuri buvo ne kartą teista už vagystes. Kai ji buvo pristatyta lygtiniam paleidimui, turėjo 16 galiojančių nuobaudų. Teikimą atmečiau, tačiau moteris man įrodinėjo, jog išėjusi į laisvę ji daugiau nebenusikals, susiras darbą, pakeis gyvenimo būdą ir pan. Tuomet aš jai pasakau: „Jei po pusės metų vėl būsi pristatyta lygtiniam paleidimui ir neturėsi nė vienos nuobaudos, jei tavo byla paklius pas mane, paleisiu į laisvę“. Ir po pusmečio taip sutapo, kad tos moters teikimas vėl pakliuvo man. Ji nebeturėjo galiojančių nuobaudų. Nors labai rizikuodama, kadangi buvau pažadėjusi, aš ją paleidau. Moteris taip džiaugėsi, kad visas teismo pastatas skambėjo: „Tegu padeda Dievas ir teisėjai Gadliauskienei, ir visam teismui!“
Man buvo įdomu, todėl nuolat domėjausi, ar ta moteris išlaikys duotą žodį. Dabar jau praėję kokie 6 metai, ir kol kas ji nepakliuvo. Labai abejojau, ar žmogus, tiek kartų teistas, gali pasikeisti. Štai jums ir pavyzdys, kad gali.
– Prieš paleisdama laisvėn klausiate, dėl kokių priežasčių nuteistoji nusikalto...
– Paaiškinimai būna standartiniai. Nuteistosios, kurios vogė, plėšė, sukčiavo, dažniausiai aiškina, jog neturėjo pinigų pragyvenimui, tad tikėjosi jų gauti tokiu būdu. Tą patį šneka ir tos, kurios nusikalto pardavinėdamos narkotikus. Jos tikina pačios vartojusios kvaišalus, jiems įsigyti reikėjo pinigų, todėl juos pardavinėjo, vagiliavo ar darė kitus nusikaltimus.
Visai kitaip savo poelgį aiškina moterys, nuteistos už sutuoktinio ar sugyventinio nužudymą ar kūno sužalojimą. Dažniausiai tai moterys, nuteistos pirmą kartą gana ilga laisvės atėmimo bausme. Gal ir keista, bet atlikusios pusę savo bausmės jos nebūna padariusios nė vieno drausmės pažeidimo. Pataisos namų darbuotojai su tokiomis nuteistosiomis turi mažiausiai problemų. Būtent tos moterys pelno teisę išeiti už pataisos namų ribų be sargybos, dažniausiai visos jos dirba. O sunkaus nusikaltimo priežastis aiškina taip: „Ilgus metus kentėjau girtuoklį vyrą, patyriau galybę pažeminimų, jis mane daužė lyg obuolį, kol vieną dieną nebeišlaikiau ir, pakliuvus po ranka peiliui, dūriau kur pakliuvo“. Paprastai tos moterys paleidžiamos į laisvę atlikusios pusę arba du trečdalius bausmės, kaip numato įstatymas.
– Ar moterys bando pasinaudoti įstatymo teikiamomis lengvatomis – vaikais?
– Žinoma, bando. Labai įdėmiai peržiūriu bylas tų, kurios būna atlikusios trečdalį bausmės ir teikiamos lygtiniam paleidimui. Byloje pateikiami duomenys iš socialinės rūpybos skyrių, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ar iki bausmės atlikimo moteris rūpinosi vaikais.
Tų nuteistų moterų, kurios tikrai jais rūpinasi, vaikai net nepakliūva į vaikų globos namus. Paprastai pati motina pasirūpina, kad vaikus apsiimtų auginti kas nors iš artimųjų: sutuoktinis, tėvai, močiutės, seserys, broliai ir t. t. Jos savo uždirbtus pinigus siunčia į namus vaikams išlaikyti, palaiko ryšius, prašo, kad kas nors atvežtų vaikus į pasimatymą.
O tų, kurios valkatavo, vaikai dažniausiai dar iki nuteisimo auga vaikų globos namuose. Dažnai tos valkatos ir girtuoklės ima aiškinti, kaip jos esą pasiilgusios vaikų, kokios jos buvo geros motinos... Kai paklausi, kodėl jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos grupę, ima teisintis: „Vieną kartą užėjo socialinė darbuotoja, rado vaiką lakstantį basą, ir įrašė...“
– Kai kas tvirtina, jog bausmės per švelnios. Tiksliau – kol nusikaltęs žmogus netenka laisvės, paprastai būna jau 3–4 kartus teistas... Ar ne efektyviau (ir, ko gero, pigiau) būtų iš karto už padarytą nusikaltimą pasiųsti už grotų?
– Paprastai pirmą kartą nusikaltus, ypač nepilnamečiams, skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu: bauda, laisvės apribojimu, areštu ir tik po to – laisvės atėmimas.
Yra buvę, kad moteris, daugelį kartų teista, prisipažino, jog jeigu ją pirmą kartą būtų nuteisę kalėti, tų kitų kartų nebūtų buvę... Tik patekusi už grotų suprato, kas yra laisvė ir kad daugiau nenorėtų čia pakliūti.
Pagal statistiką, daugiau nei pusė teistų žmonių išvadas padaro po pirmo teistumo.
– Ar per tuos 8 metus, kai nagrinėjate teikimus dėl lygtinio paleidimo, pasikeitė moterų mentalitetas?
– Šiek tiek pasikeitė. Ir, manau, daugelio jų išprusimo lygį kelia pataisos namuose organizuojami įvairūs socialiniai, teisiniai užsiėmimai.
Štai toks pavyzdys. Aš visų nuteistųjų, norinčių išeiti anksčiau laiko į laisvę, klausiu, ar jos pasižada laikytis duoto įsipareigojimo. O įsipareigojimas toks: „Aš įsipareigoju stropiu darbu ir doru elgesiu įrodyti, kad pasitaisysiu ir vykdysiu teismo nurodytas pareigas ir nepažeidinėsiu Lietuvos Respublikos įstatymų“. Visos nuteistosios žino, kad, jeigu jos eina pas teisėją Gadliauskienę, tą pasižadėjimą turi žinoti kaip savo penkis pirštus. Administracijos atstovai yra pasakoję, kad moterys jį mokosi net per naktį. Kartais net juoką sukelia – aš gi nereikalauju atmintinai išmokti dokumentą, kurį jos pasirašo, tik noriu, kad jos žinotų ir suprastų, po kuo pasirašo. O viskas prasidėjo nuo vienos nuteistosios, kuri net akis išsprogino, kai paklausiau, ar ji skaitė tą dokumentą, ar žino, ką pasirašė. Moteris nežinojo.
Pastaruoju metu moterys labiau išprususios – jau paaiškina net kas yra lygtinis paleidimas.
TIK FAKTAI:
Jei nuteistoji nėščia, turi vaiką iki 7 metų ar 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, gali būti lygtinai paleista atlikusi trečdalį bausmės.
Jei nuteistoji gerai elgiasi ir yra paskirta į lengvąją grupę, lygtinai paleidžiama atlikusi pusę bausmės.
Jei nuteistoji bausmę atlieka paprastoje grupėje, lygtinis paleidimas taikomas atlikus du trečdalius bausmės.
Paleista lygtinai į laisvę moteris paprastai gauna 2 teismo įpareigojimus: registruotis pataisos inspekcijoje ir dažniausiai – neišvykti ilgiau nei 7 dienoms iš savo gyvenamosios vietos rajono, jeigu tai nesusiję su darbu.
