Ar žinojote, kad, įpylus į automobilio su benzininiu varikliu degalų baką 2 litrus 20 proc. ūkinio muilo tirpalo, degalų sąnaudos sumažės 3 kartus? O tai, kad 3 kartus per dieną gerdami po 1 valgomąjį šaukštą „Fairy", per mėnesį atsikratysite nuo 3 iki 5 nereikalingų kilogramų?
Jei niekad tokių puikių patarimų nesate girdėję, ar pulsite tuojau pat jais dalintis su draugais, jau senokai keiksnojančiais benzino kainas, arba niekaip sulieknėti nepajėgiančia tetule? O gal pirma pabandysite paklausinėti kitų, ar kartais nebuvo tokių patarimų išbandę ir ką apie juos mano? Arba „paguglinsite"? Ar nuspręsite patys pirma išbandyti prieš rekomenduodami?
Visko žinoti tikrai negalime, tad nieko nuostabaus, jog Lietuvoje vėl elektroniniu paštu plinta „sužinok ir išmok„ tipo technologinės pasakėlės apie nežinomas mobiliųjų telefonų galimybes, kurios tam tikrais gyvenimo atvejais gali labai praversti. Pavyzdžiui, pametus signalizacijos pultelį telefonu atsirakinti automobilį, jei namuose kas nors spustelės prie mobiliojo telefono priglausto atsarginio pultelio mygtuką, ar, išsikrovus telefono baterijai, specialiu įvestu kodu „atrakinti“ „slaptą" energijos rezervą, sudarantį iki 50 proc. visos baterijos talpos.
Visi šie puikūs patarimai tėra beveik pažodinis vadinamųjų „Miestų legendų", sklandančių internete jau kone dešimtmetį, vertimas. Kiekviena nauja elektroninio pašto vartotojų karta anksčiau ar vėliau su jomis susiduria, nustemba, apsidžiaugia ir džiugiai persiunčia patarimus draugams, galbūt jų dar nežinojusiems – juolab kad iš siuntėjų gautame tekste jie raginami pasidalinti šiomis žiniomis su kitais.
Deja, nuvilianti tiesa yra tokia, kad telefonu automobilio signalizacijos neatrakinsi, „Nokia“ klaviatūra įvestas kodas *3370# tikrai nesugrąžins 50 proc. baterijos talpos, priešingai, dar labiau ją eikvos, nes skirtas balso perdavimo kokybei pagerinti, o savo telefono IMEI numerio žinojimas anaiptol nereiškia, kad vagystės atveju atimsite galimybę iš vagių juo naudotis. Apie visa tai jau seniai paaiškinta ir „Miestų legendose“, ir gausybėje kitų tinklalapių bei interneto forumų, tačiau „geroji naujiena" ir toliau nesustabdomai plinta.
Lygiai toks pat „socialinės inžinerijos„ būdas nepaprastai padeda virusų kūrėjams ir platintojams, nes grandininiai elektroninio pašto laiškai, siūlantys pasižiūrėti žiauriai gerą filmuką ar nuotrauką, patiklių ir su kitais tokiomis gėrybėmis pasiruošusių pasidalyti vartotojų tuoj pat paskleidžiami dešimtimis ar šimtais adresų. Kiek iš jų spustelės piktavalių pateiktą nuorodą ar atsidarys užkrėstą failą? Kiek iš jų liks „dėkingi“ už Trojos virusą ar kitą kenkėjišką programą?
Po Lietuvą el. paštu klajojančios technologinės pasakėlės apie nežinomas mobiliųjų telefonų galimybes didelės žalos nepadarys, tik sugaišins kitų žmonių laiką, vieną kitą privers apsikvailinti netyčia palikus užrakintame automobilyje raktelius ir bandant jį atrakinti mobiliuoju telefonu „retransliuojamu" atsarginio pultelio signalu, arba paprasčiausiai atskleis jūsų naivumą ar, dar blogiau, nenorą kliautis sveika nuovoka.
GSM/3G ryšys veikia kitais dažniais, nei automobilių apsaugos sistemų naudojami FM radijo signalai, sveikas protas turėtų priversti suabejoti, kam telefonų gamintojams reikėtų slėpti nuo vartotojų 50 proc. baterijos talpos rezervą, o tai, kad kišenvagiai Lietuvoje ir toliau vagia mobiliuosius telefonus, net ir didžiausią IMEI paieškų entuziastą turėtų priversti susimąstyti, kad IMEI numerio padirbinėjimas, nors ir draudžiamas, yra gana efektyvi priemonė. Nors, pasak pareigūnų, pranešant apie telefono vagystę nurodyti jo IMEI numerį yra labai svarbu. Ar jo kas nors ieškos ir kaip kruopščiai – kitas klausimas.
Taigi, jei kartais gautumėte laišką, kuriame dėstomi naudingi patarimai, kurių galbūt nė nežinojote, atkreipkite dėmesį, ar kartais pabaigoje nerasite raginimo pasidalyti jais su kitais. Jei taip – verčiau pabūkite savanaudis. Įvairių pasakėlių ir taip pernelyg daug kasdien prisiklausome.