Juozo Miltinio dramos teatras 70 metų jubiliejų paminėjo be pompastikos: buvę ir esami teatro darbuotojai pakėlė šampano taures, atminimo lentomis buvo įamžinti iškilūs anapilin iškeliavę teatralai.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
Panevėžio teatralai vakar paminėjo 70-ąsias Juozo Miltinio dramos teatro įkūrimo metines: 1940 metų lapkričio 18 dieną Panevėžyje įsteigtas teatras, o jo režisieriumi paskirtas Juozas Miltinis.
Priminė istorines tiesas
Aktorius Algirdas Romualdas Paulavičius teatro fojė susirinkusiems buvusiems ir esamiems teatro darbuotojams priminė istorinį faktą, kaip Panevėžyje atsirado teatras.
„Nežinau, kaip tą žinią, kad Panevėžyje bus teatras, sutiko tuometiniai aktoriai ir panevėžiečiai, – prisipažino jis. – Gal jie iš džiaugsmo rėkė, šauksmais sutiko gerąją žinią, – to pasakyti negaliu. Tik žinau, kad teatras buvo įkurtas tuometinio kultūros komisaro įsakymu. Įsakyme dar buvo parašyta, kad J. Miltiniui skirtos aktoriaus pareigos ir suteikta teisė režisuoti spektaklius.“
Gerai panevėžiečiams žinomas aktorius A. R. Paulavičius, priminęs istorines tiesas, dar pridūrė: „Beje, įkūręs teatrą J. Miltinis niekada nesakydavo, kad tai – Panevėžio dramos teatras. Jis sakydavo – dramos teatras Panevėžyje. Esą taip nurodoma geografinė teatro padėtis, o vadinti teatrą Panevėžio dramos teatru nėra pagrindo, nes miestas niekuo neprisidėjo įkuriant teatrą.“
Rašė prašymus partijos komitetui
Teatralas pasakojo, kad J. Miltinis pirmuosius aktorius atsivežė iš Kauno, o vėliau išugdė garsią plejadą aktorių. Deja, daugelio jų jau nebėra tarp gyvųjų. „Kaip ir paties J. Miltinio nėra, bet jo vardas nepamirštas. Štai sėdi visas bronzinis prieš teatrą, o mes bandome tęsti garbingas tradicijas. Verta prisiminti tuos metus, kai Dramos teatras garsino Lietuvą toli už jos ribų. Buvo tokie laikai, kai panevėžiečiai negalėdavo patekti į teatrą, nes bilietai į spektaklius buvo išgraibstomi. Jie net rašė laiškus tuometiniam partijos komitetui ir guodėsi, kad negali patekti į spektaklius“, – pasakojo A. R. Paulavičius, linkėdamas teatrui ilgų gyvavimo metų, o jauniesiems aktoriams stengtis teatro bacila užkrėsti kuo daugiau žmonių.
Laikui nepasiduoda
Nors miesto vadovai neatėjo į teatrą pasveikinti teatralų 70-ojo gimtadienio proga, jų nelabai kas ir pasigedo. Labiau apsidžiaugta teatro gimtadienio minėti atėjusiais garbiais senosios kartos aktoriais: Regina Zdanavičiūte, Julija Blėdyte, Mykolu Jataučiu, Dalia Melėnaite, Petru Steponavičiumi, Česlovu Pažemecku, Irena Vasiulyte. Garbingo amžiaus sulaukusi senoji Juozo Miltinio gvardija laikui nepasiduoda. Atėjusieji paminėti teatro jubiliejaus sveikino vieni kitus, spaudė rankas jauniesiems aktoriams, glėbesčiavosi su teatro administracijos, scenos darbuotojais ir sakė: „Mes dar nenumirę!“
Tikroji šventė kitąmet
Teatralus šventės proga sveikino ir naujasis vadovas Romualdas Vikšraitis. Jis aiškino, esą teatras nei tyliai, nei ramiai švenčia 70-ąjį gimtadienį. „Jau iki mano paskyrimo vadovauti teatrui, – prisipažino R. Vikšraitis, – buvo nuspręsta 70-ąjį gimtadienį švęsti kitąmet kovo 15 dieną. Prieš septyniasdešimt metų – 1941 metų kovo 15 dieną – teatro scenoje įvyko pirmojo spektaklio N. Pogodino pjesės „Sidabrinis slėnis“ premjera. Spektaklį režisavo Juozas Miltinis. Todėl ir buvo nuspręsta teatro jubiliejų švęsti kitąmet. Manau, kad toks sprendimas geras ir jo nekeičiau. Neverta keisti gerų sprendimų.“
Teatro vadovas neatskleidė, kokius darbus ketina nuveikti. „Viskas kol kas vyksta kaip suplanuota. Nesiruošiu griauti ir keisti. Esu paskirtas teatrui vadovauti, o ne spektaklius režisuoti. Greitai žiūrovų teismui atiduosime naujus spektaklius. Kviesime naujus režisierius statyti spektaklių. Turiu įgyvendinti tą programą, kurią pristačiau Kultūros ministerijoje“, – aiškino R. Vikšraitis.
Kartu šampano negėrė
Miesto valdžia vakar nekėlė šampano taurių kartu su teatralais, tačiau popiet dalyvavo žymių teatralų atminimo įamžinimo renginyje. Mat iš miesto biudžeto skyrus lėšų, buvo įrengtos atminimo lentos Kaziui Vitkui, Steponui Kosmauskui, Henrikai Hokušaitei-Kosmauskienei, Margaritai Kosmauskaitei, Vygantui Kosmauskui ir Albertui Stepankai prie tų namų, kuriuose jie gyveno. K. Vitkui skirta atminimo lenta atidengta ant Laisvės aikštės 4-ojo namo, kuriame aktorius gyveno 1982–1995 metais. Aktorių S. Kosmausko ir H. Hokušaitės, režisierės M. Kosmauskaitės, grafiko ir scenografo V. Kosmausko bei scenografo A. Stepankos atminimo lentos įrengtos ant Ramygalos gatvės 15-ojo namo.
