Pjesės autorė Aneta Anra neieško būdų, kaip „pigiai“ patraukti būsimų spektaklio „Bestija žydromis akimis“ žiūrovų smalsumą. „Pasirinkau temą apie teatralus – aktorius, kritikus ir kitus – dėl to, kad po pirmojo mano kūrinio „Katinas Temzėje“ pastatymo kitomis akimis pažiūrėjau į teatrą.
Kelios minutės po premjeros pamačiau scenoje dekoracijas išardančius darbininkus, ir netoliese – vienišus, mintyse paskendusius aktorius. Mane tas jausmas tiesiog nusmelkė. Tas aktoriaus darbo efemeriškumas... Vieną minutę jis yra Hamletas ar Otelas, kitą – jis išeina į gatvę, kur žmonės kasdieniškai geria kavą, vaikštinėja... Žiūrovai išėjo, jų nebėra. Kaip aktorius tuomet jaučiasi?“, - mąsto pjesės autorė, nepalikdama vietos klausimams apie galimas banalias tematikos interpretacijas pagal populiarią nuomonę, jog teatralai labai linksmai gyvena ir turi bent pustuzinį meilužių.
Valstybiniame jaunimo teatre sausio 22, 23 dienomis 18 valandą vyks spektaklio „Bestija žydromis akimis“ premjera. „Daugiau nei dešimtmetį teatruose dirbate scenografu. Kodėl režisuojate jau antrą, po „Katino Temzėje“, spektaklį“, - premjeros proga surengtoje spaudos konferencijoje nuskambėjo klausimas spektaklio režisieriui Gintarui Makarevičiui. Klausimas, tiesa, buvo išreikštas subtiliau, nei pacitavau. „Aš nesiveržiu režisuoti. Bet man tai įdomu“, - atsakė G. Makarevičius taip, kaip ir pacitavau.
Pjesės autorė ir spektaklio režisierius vienbalsiai sutarė, kad pjesės personažai – Aktorius (vaid. Andrius Bialobžeskis), Mūza (vaid. Aušra Pukelytė), Kritikas (Aleksas Kazanavičius), Draugas (Sergejus Ivanovas) – iš esmės kurti konkretiems aktoriams. A. Anra akcentavo, kad ypatingai pasitikėjo aktoriais, dėl to negailėjo iš jos pjesės mėtomų teksto gabalėlių. G. Makarevičius santūriai priminė, kad šiokių tokių piktumų dėl to vis tik buvo. Tačiau abu sutarė, kad galutiniu rezultatu patenkinta visa kūrybinė grupė. „Nors A. Bialobževskis turėjo pastabų tekstui apskritai, bet dėl Aktoriaus jausmų, būsenų, potyrių, mes sutarėme. Atspėjau viską, ką aktoriai išgyvena“, – teatralų vidinį pasaulį pažinusi džiaugėsi A. Anra.
Spektaklyje yra gana svarbus menamas bitininko vaidmuo–simbolis. Tiksliau tariant, jis darosi svarbus palaipsniui, kol net vienas iš spektaklio personažų persiima jo simbolika. „Bitininkas moka bičių spiečių ne tik suvaldyti, padaryti jame tvarką, bet iš to gauti nuostabų produktą. Tai man siejasi su minčių sutvarkymu. Be to, scenografijoje naudojamos šakos iš vieno seno, apleisto sodo. Prieš kiek laiko pamačiau tą sodą, ir mintys apie jį man vis neišdilo iš galvos. Taip spektaklyje atsirado bitininko, vaikščiojančio tame sode, video. Bitininko iš smilkytuvo pumpuojami dūmai – taip pat spektaklio ir aktoriaus kuriamo darbo laikinumo simbolis“, – pasakojo režisierius-scenografas.
G. Makarevičiaus teigimu, spektaklyje vaizdo instaliacijos užima antraeilį vaidmenį, į juos nėra perkeliamas spektaklio siužetas. „Jos – lyg dekoracijų papildymas“, – sakė režisierius. Užtat kompozitoriaus Martyno Bialobžeskio kurtos muzikos turėtų nepritrūkti – net aktoriai uždainuos.
Paklausti apie pavadinimą – „Bestija žydromis akimis“ – spektaklio kūrėjai atrodė neapsiprendžiantys, ar kurti intrigą būsimiems žiūrovams nutylint jo prasmę, ar intriguoti ją atskleidžiant, ar didžiausioji intriga – pavadinimo prasmės nebuvimas (juokaujant, žinoma). „Bestijos... teatre... Ką reiškia tos žydros akys? Kiekvienas sau atsakys po spektaklio. Beje, mano draugė paklausė, ar žodžio „bestija“ nekildinu iš angliško žodžio „best“. Taip nuo to klausimo ir svarstome – ar čia teatro bestijos, ar teatro „the best“ – geriausieji“, - mintijo A. Anra. O spaudos konferencijoje dalyvavę žurnalistai pernelyg ir nespaudė spektaklio kūrėjų atsakyti – ateisime į premjerą, pamatysime, ir nuspręsime – bestijos, ar „the best“. Ir neatėjusiesiems parašysime.
G. Makarevičius
A. Anra
