Vilniaus mažajame teatre duris atvėrė naujas klubas, skirtas teatralams – „Bristolis“. Tai jaunųjų teatro kūrėjų iniciatyva: du kartus per mėnesį po spektaklių klube bus rengiami žiūrovų susitikimai su aktoriais ir kitais teatro menininkais.
Teatro klubo idėja gimė siekiant sukurti erdvę besidominčiųjų teatru susitikimams, suteikti galimybę pasidalyti įspūdžiais po spektaklio, artimiau susipažinti su teatro kūrėjais. Prieš savaitę smagiu renginiu, kurio metu buvo pristatyti teatro meno vadovo Rimo Tumino režisuotame spektaklyje „Belaukiant Godo“ vaidinantys aktoriai, skambėjo režisieriaus Gintaro Varno aktorių kurso studentų grupės „Stipriai kitaip“ dainos.
Klubas žiūrovų laukia vasario 21 d. po Rimo Tumino ir Arvydo Dapšio režisuoto spektaklio „Madagaskaras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Klubo svečiai susitiks su „Madagaskaro“ kūrėjais, taip pat pamatys filmukus, kuriuose režisieriai sveikina Mažąjį teatrą su klubo įsteigimu. Naujausių spektaklių fragmentus ir teatrinius etiudus vaidins Gintarė Latvėnaitė, Audrius Bružas, Tomas Kliukas, vyks spektaklių nuotraukų peržiūra.
Mažasis teatras ne tik siekia praplėsti teatro erdves, kurių Vilniuje nėra daug, bet ir puoselėja savo unikalaus pastato istorinį ir kultūrinį paveldą, kuris siejamas su garsiuoju XX a. pradžios Vilniaus viešbučiu „Bristol“.
Pastato Gedimino prospekte Nr. 22, kuriame dabar įsikūręs Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, istoriją tyrinėjo menotyrininkė, architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Jis pastatytas, 1899-1900 metais, buvo laikomas dideliu ir puošniu architektūriniu objektu. Jis priklausė Izaokui Smaženevičiui, o projektavo jį tuometinis miesto architektas Konstantinas Korojedovas. Pastato korpusai išdėstyti aplink tris vidaus kiemus. Rytinėje dalyje buvo įkurtos teatro patalpos, kitose išsidėstė viešbutis „Bristol“, parduotuvės, nuomojami butai. Centrinėje dalyje virš įvažiavimo buvo įrengtas žiemos sodas, 1902 m. perdengtas stiklo blokelių skliautu ir naudotas kaip salė. Komponuodamas fasadus architektas Korojedovas „lenktyniavo“ su Tadeušo Rostvorovskio greta pastatytu „Jurgio“ viešbučiu. Orderinių formų fasadus perkrovė lipdiniais, į šaligatvį iškišo prieangius-terasas ant metalinių kolonėlių. Stogas centre buvo papuoštas sudėtingu trilypiu kupolu ir mažesniais kupoliukais šonuose. Puošnius kupolus, vadintus prancūziškais, XIX a. pabaigoje inspiravo Paryžiaus Operos teatro pastatas, jų atsirado daugiausia pastatuose su teatrams, koncertams skirtomis salėmis. Smaženevičiaus namuose salės būta labai puošnios, tačiau 1904 m. ją apgadino gaisras. Visas pastatas turėjo komfortišką tiems laikams įrangą – centrinį garo šildymą, elektros apšvietimą.
Prisijungdamas prie „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų, Vilniaus mažasis teatras visus esamus ir būsimus kultūros puoselėtojus kviečia apsilankyti klube „Bristolis“. Čia bus pristatomos teatralizuotos būsimų režisierių, aktorių ir teatro profesionalų parengtos programos, Vilniaus mažojo teatro spektaklių įrašų peržiūros. Planuojama, kad čia vyks vasarą organizuojamo festivalio „Tylos!“ „anonsai“, kurių metu savo kūrybinius bandymus prisistatys režisieriaus Rimo Tumino auklėtiniai – šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijas baigiantys būsimi teatro režisieriai ir aktoriai.
Klubas „Bristolis“ taip pat tęs „Kuprinių dienų“ projektą. „Kuprinių dienos“ siekia pelnyti jaunimo dėmesį – nustatytomis „Kuprinių dienomis“ jaunimas galės teatro kasoje nusipirkti bilietus į spektaklį su 70 proc. nuolaida.
