28-erių Rasa Indriūnaitė-Barkalaia gyventi į Gruziją išvyko prieš trejus metus, gruodį. Šalyje prasidėjus karui, ji nė nemanė bėgti. Gruzijos ambasados darbuotoja „Respublikai“ pasakojo apie Tbilisio kasdienybę, kurios karas kol kas tiesiogiai nepalietė.
„Gyvenimas Tbilisyje buvo ir yra ramus“, - patikino Rasa. Prisiskambinti šiai moteriai pavyko tik iš šešto karto. Kaskart renkant telefono numerį ragelyje pasigirsdavo vis kitoks roboto komentaras gruzinų ir anglų kalbomis. Kai pagaliau pavyko pasikalbėti, R.Indriūnaitė-Barkalaia sakė, kad telefono ryšys Gruzijoje šiuo metu yra labai prastas. Jis tai atsiranda, tai vėl dingsta...
Sūnus saugus
Vilnietė Rasa su būsimuoju vyru, 32 metų gruzinu Girgolu Barkalaia, susipažino Lietuvoje. Vyriškis buvo atvykęs stažuotis NATO kursuose Lietuvos karo akademijoje. Kai Lietuvos ambasada Gruzijoje paskelbė konkursą raštininkės darbo vietai Tbilisyje, Rasa nedvejodama išvyko pokalbio. Ir jai pasisekė.
Šiandien Rasa su vyru Girgolu ir beveik dvejų metukų sūnumi Luku gyvena Tbilisyje. Lukas - Gruzijos pilietis, tačiau jis turi leidimą neribotą laiką gyventi Lietuvoje.
„Sūnus jau du mėnesius - Lietuvoje. Jis išvyko pasisvečiuoti pas senelius. Rugpjūčio 26 dieną planavome su vyru vykti į Lietuvą ir visa šeima grįžti atgal į Tbilisį. Dabar šie šeimos planai nusikelė neribotam laikui“, - pasakojo Rasa.
Tėvų nerimas
Prasidėjus kariniam konfliktui, Rasa ir kasdien skambino tėvams. Jiems, nerimaujantiems dėl savo vaiko, pasakojo, kad blogiausio scenarijaus atveju bus vykdoma masinė evakuacija. Visi ambasadų darbuotojai būtų saugiai evakuoti.
„Man buvo labai baisu, kad į karo veiksmų zoną neišsiųstų vyro. Mat jis kariškis ir dirba Gruzijos krašto apsaugos ministerijoje. Laimei, jam į karinių veiksmų zonas vykti nereikėjo. Kariauti taip pat neteko. Vyro šeimos nariai buvo labai susirūpinę dėl giminaičių jaunuolių, šiuo metu pakviestų atlikti karinės tarnybos“, - pamena Rasa.
Darbas gelbėjo nuo streso
Pasak Gruzijoje gyvenančios lietuvės, apie karinius veiksmus ji, jos vyras ir daugelis žmonių Gruzijoje sužinojo iš pranešimų per televiziją.
„Per tas dienas nebuvo kada galvoti. Ambasada dirbo dieną naktį. Iš pradžių puoliau skambinti visiems pažįstamiems, kad skubėtų palikti šalį. Kai kurie buvo susiruošę vykti prie jūros, bet atkalbėjau. Visas tas dienas dirbau be atvangos. Kaip raštininkė atlikau daug techninio darbo: išdavinėjau vizas, rūpinausi kitais dokumentais“, - pasakojo R.Indriūnaitė-Barkalaia.
Liks Gruzijoje
„Kalbu su jumis būdama mažame miestelyje Tbilisio priemiestyje. Tikrai galiu patikinti, kad tiek čia, tiek pačiame Tbilisyje labai ramu. Gyvenimas Gruzijoje, žinoma, skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje, bet tikrai ne taip, kaip visi įsivaizduoja. Tikrai neketiname išsikraustyti ar važiuoti gyventi kitur. Mūsų namai - Gruzijoje, čia ir gyvensime“, - patikino Rasa.
Jurgita RANCEVIENĖ
