Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, 9-ą valandą vakaro, „Tautiška giesmė“ skamba visoje Lietuvoje. Žmonės buriasi miestų centruose, kartu gieda Vinco Kudirkos žodžius.
Lietuvos himną gyventojai traukia ir mažesnėse bendruomenėse, darbe, kelte, jachtose jūroje ir mariose, ar savo namuose prie televizoriaus.
„Tautiška giesmė“ lietuvius subūrė ir kituose pasaulio kampeliuose ar už vandenynų:
„Ar Los Andžele, ar Filadelfijoje, ar Bostone, mes esame Lietuviai, mums yra labai svarbu, širdyje visą laiką ir išliksime lietuviai.“
„Norisi palaikyti ryšį su kitais Lietuviais ir jausti tą vienybės jausmą kartas nuo karto.“
Tradiciją kasmet liepos 6-tąją visiems lietuviams, kur jie bebūtų, giedoti Tautišką giesmę 2009-aisiais pradėjo Tūkstantmečio odisėjoje aplink pasaulį plaukę Lietuvos buriuotojai kartu su TV3 televizija.
Pagrindinė idėja – sujungti visą Žemės rutulį, kad jame kuo garsiau skambėtų lietuviškas žodis:
„Jautiesi, kad esi Lietuvis, tautos dalis, labai stipru.“
„Puikus jausmas, kada lietuviai susirenka į vieną krūvą tai yra didžiulis džiaugsmas ir sėkmė mus lydės.“
„Visi išgyvenam sunkų metą, galvojam, kas aplinkui vyksta, tai labai vienija visus.“
„Savo žmoną pirmiausia už rankos, kaimyną už rankos – visi buvom vieningi.“
„Graudu, emocijos liejasi per kraštus ir smagu, kad čia gyvenam.“
„Nedidelė šalis, bet kaip jūs išsaugojote savas tradicijas tiek laiko, tai nuostabu. Jumis galima tik žavėtis.“
„Pasididžiavimas tautos stiprybe. Ir mes tikrai esam išskirtinėj vietoj. Šioje vietoje prasideda Lietuva, čia jūros vartai.“
„Visada graudu būna.“
„Labai džiaugiuosi, net šiurpas ėmė. Ačiū Lietuvai, myliu Lietuvą.“
„Tai yra visos Lietuvos šventė, mūsų šventė, iki graudumo gera.“
Pirmą kartą viešai „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota 1899-aisiais Peterburge vykusiame koncerte, skirtame rinkti lėšas lietuviams studentams šelpti. Netrukus Vinco Kudirkos žodžiai ir muzika ėmė skambėti kone kiekviename lietuviškame visuomeniniame renginyje, giesmė himnu oficialiai tapo 1919-aisiais metais.
