Norintys pakliūti į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą laukia eilėje, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų, kad čia pakliūtų. Ši mokykla – viena moderniausių Latvijoje. „Tai – mano gulbės giesmė“, – sako mokyklos įkūrėja, direktorė Bronislava Aldona Treija. Lietuvos mokyklų vadovams ji pataria nesėdėti sudėjus rankų, o ieškoti galimybių.
Norintieji laukia eilėje
Prieš 22 metus įkurtoje mokykloje tada mokėsi devyni vaikai. Dabar moksleivių skaičius išaugo iki 390. Trečdalis jų – lietuviai arba lietuvių kilmės. Modernią mokyklą veržiasi lankyti vis daugiau latvių.
Kad galėtų pakliūti į mokyklą be eilės, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų. „Mums nereikia niekur ieškoti mokinių, galėtume penkias papildomas klases atidaryti, kiek yra norinčiųjų“, – pasakojo direktorė B. A. Treija.
Mokykloje kartu su Popamokinio ugdymo centru dirba 43 pedagogai, 10 iš jų – lietuviai. Moderni mokykla išaugo iš apleisto vaikų darželio, kuris stovėjo be langų, durų. Šias patalpas mokykla gavo 2000 metais ir prikėlė naujam gyvenimui. Iš dviejų aukštų pastato – į keturių.
Daug galimybių
Šalia įkurtas Popamokinio ugdymo centras, technikai įsigyti finansavimą skyrė rėmėjai. Jame veikia įvairiausi būreliai, todėl vaikams nereikia važiuoti į Rygos centrą. Jie yra užimti iki pat vakaro. Už tai mokėti nereikia.
Mokykloje yra rūbinė su asmeninėmis spintelėmis, ten vaikai persirengia, pakeičia avalynę. Moksleiviai dėvi uniformas. Visi baldai – pradedant rūbine, kabinetų baldais ir įranga – Lietuvos valstybės dovana.
„Mūsų vaikai stengiasi, kad viskas būtų kaip namuose – baldai nekeisti jau 12 metų. Jie nebraižo suolų. Jei kas suklydo, sumoka 8 latus (apie 40 litų) ir nuperka naują stalviršį, tėvai atneša ir prisuka. Per tą laiką reikėjo pakeisti tik 8 stalviršius“, – griežtą tvarką apibūdino direktorė.
Mokykloje veikia muziejus, biblioteka, yra šiuolaikiškai įrengta erdvi sporto salė, konferencijų salė, poilsio kambariai, žiemos sodas, valgykla. Mokykla papuošta ne tik vaikų kūriniais, bet ir freskomis, vitražais. Lauke įrengta žaidimų aikštelė mažiesiems.
Už rožių alėją, rododendrais ir kitomis gėlėmis apsodintą, alpinariumais išpuoštą aplinką mokykla yra gavusi premiją už gražiausią teritorijos tvarkymą Rygoje.
Iš mokyklos teritorijos vyresniųjų klasių moksleiviai gali išeiti tik su klasės vadovo arba administracijos leidimu, mažieji – neišleidžiami. Kiekvienoje Rygos mokykloje visą parą budi savivaldybės policija.
Nekyla kalbos problemų
Mokykloje vaikai mokosi anglų, rusų, vokiečių kalbų. Nuo 1 iki 4 klasės lietuviškai dėstoma lietuvių kalba, technologijos ir muzika. Nuo 8 klasės prasideda Lietuvos istorija, geografija, etnokultūra. Šiemet nuo 6 klasės lietuviškai pradėtas dėstyti pilietinis ugdymas. Visi kiti dalykai – valstybine latvių kalba.
Prieš pradėdami lankyti mokyklą vaikai eina į paruošiamąją klasę, ten gauna lietuvių kalbos pagrindus.
„Iš pradžių labai kovojome už tai, kad pertraukų metu vaikai kalbėtų tik lietuviškai, bet tai sunkoka“, – pasakojo direktorės pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja Daiva Isakienė.
Mokykloje švenčiamos lietuvių šventės vyksta lietuviškai, latvių – latviškai.
Direktorė B. A. Treija pabrėžia, jog dėl kalbos nekyla jokių problemų. „Mes galėtume pamokyti vyriausybes, kaip galima skirtingų tautybių kolektyvui mokytis pagal vieną programą. Visi esame vienodi“, – akcentavo mokyklos vadovė.
2012 metais B. A. Treijai buvo įteikta Kalbos premija už labdaringus darbus telkiant visuomenę lietuvių kalbai ir lituanistikai puoselėti.
Mokykloje svarbi tvarka
Šviesa, šiluma, švara – kertiniai dalykai, kurių reikalauja mokyklos direktorė: „Nors ir atvažiuoja prezidentai, nebėgame rinkti popierių – pas mus kasdien tvarkinga. Tą žino ir mokiniai“.
Į visas mokyklos erdves vaikai gali laisvai eiti, bet tam yra atitinkamas laikas. Pavyzdžiui, žiemos sode lankosi, kai švenčia gimtadienį, aplanko svečiai.
Filosofiją ir visuomenės mokslus Šiaulių universitete baigęs Rolandas Žalnierius – Lietuvos istorijos mokytojas, projektų vadovas sako, jog mokykla tarsi antroji Lietuvos ambasada, ne tik švietimo, bet ir kultūros centras. Joje įsikūrusios lietuvių organizacijos.
Prieš šešerius metus mokykloje pradėjęs dirbti pedagogas vadovauja Rygos lietuvių tautinių šokių kolektyvui „Bijūnas“, kurį lanko Rygos lietuviai bei latviai.
Mokykloje yra lankęsi visi nepriklausomos Lietuvos prezidentai, Seimo pirmininkai, apžiūrėti nuolat užsuka įvairios delegacijos. Penktadienį mokykloje lankėsi Šiaulių universiteto lituanistai.
ŠU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja Ona Laima Gudzinevičiūtė su pedagogais aptarė bendradarbiavimo galimybes. Mokyklai buvo padovanotos universiteto leidyklos ir leidyklos „Šiaurės Lietuva“ išleistų knygų.
Mokykloje – kaip namuose
„Ieškau jaunų mokytojų, kurie neserga savaitėmis ar mėnesiais. Jie domisi šiuolaikinėmis technologijomis, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose“, – vieną iš sėkmės priežasčių apibūdina direktorė B. A. Treija.
Direktorė įsitikinusi, jog reikia atrasti ir ugdyti kieki\vieno vaiko talentą. Kartais šeima nežino, kad vaikas turi tokių gabumų, kuriuos pedagogai išaiškina mokykloje.
„Aš nemoku angliškai, suprantu tik vieną kitą žodį, bet mano mokiniai, atvykus svečiams, gali su jais kalbėtis. Jau mokykloje jie pripranta prie to, kad yra reikalingi, o žinios vertinamos“, – akcentuoja pedagogė.
Reikia ieškoti galimybių
Lietuvių mokykloms B. A. Treija pataria ieškoti finansų ir galimybių, o ne laukti, kol juos pateiks ant lėkštutės. Vienas jos asmeninių pavyzdžių – Popamokinio ugdymo centras.
„Ten buvo absoliučiai tuščia – vyriausybė man nedavė nė vieno santimo. Šimtai laiškų, skambučių – du mėnesius su pavaduotoja ieškojome rėmėjų“, – pasakojo direktorė.
Istoriniuose dokumentuose ji atrado, kad dabartinėje mokyklos vietoje buvo Latvijos geležinkelių bendrovės vaikų darželis, įmonėje dirbo daug Latvijos lietuvių. Todėl B. A. Treija kreipėsi į geležinkelininkų bendrovės vadovą paramos.
„Mūsų šokių kolektyvai turi atstovauti Lietuvai – nejau iš užuolaidų kampų pasiūtais sijonais? Aš nuvažiavau į Kultūros ministeriją, pasakiau: man gėda, mielieji, taip vaikus išleisti į sceną. Dabar turim puikius tautinius rūbus“, – iniciatyvos nestokoja vadovė.
B. A. Treija rodo ranka į projektą – mokyklai trūksta tik aktų salės. Projektas jau rengiamas įgyvendinti.
S. Pužaitė