82 proc. Tauragės regiono šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos, o tai yra didžiausias rodiklis Lietuvoje. Apibendrintais duomenimis, savo šeimas finansiškai neapsaugotomis įvardino 53 proc. mūsų šalies gyventojų, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.
Tik 12 proc. Tauragės apskrities gyventojų nurodė, kad nutikus skaudžiai nelaimei jiems neprireiktų papildomų lėšų. Visi kiti turėtų pasitelkti tam tikrus finansinius šaltinius – beveik trys ketvirtadaliai Tauragės šeimų turėtų skolintis, o po 12 proc. naudotųsi santaupomis ir parduotų turtą – pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, akcijas. „Tauragės šeimų finansinės apsaugos rodiklis yra daugiau nei du kartus mažesnis nei vidutiniškai kituose Lietuvos regionuose. To priežastis veikiausiai yra susijusi su asmeninių finansų planavimu.
Mūsų tyrimas parodė, kad aukštesnis finansinės apsaugos lygis nebūtinai yra susijęs su didesnėmis pajamomis. Veikiau jį lemia gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą arba pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei. Tauragėje santaupų turi tik šiek tiek daugiau nei dešimtadalis šeimų, o apsidraudę gyvybes nenurodė nė vienas respondentas“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
Tyrimo duomenimis, labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančios šeimos, o neapsaugotos – Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus regionuose. „Apskritai mažesniuose miestuose situacija yra prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 proc.“, – sako M.Jusius.
Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas –pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos yra finansiškai neapsaugotos. Šalia taip pat rikiuojasi ir kiti faktoriai – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį galima būtų parduoti nelaimės atveju, neturėjimas.
„Panašu, kad dalis žmonių savo arba ne savo noru gyvena šia diena – staiga ištikti nelaimės jie neturėtų nei santaupų, nei turto, kurį pardavę galėtų kurį laiką pragyventi. Dėl tokios situacijos daug šeimų nesijaučia saugiai, tačiau alternatyvius finansinės apsaugos sprendimus kol kas atrado tik nedidelė dalis gyventojų“, – sako „Swedbank Life Insurance“ vadovas.
Tauragės regione nelaimės atveju skolintis turėtų net 73 proc. šeimų, o tai yra pusantro karto daugiau nei vidutiniškai kituose mažesniuose Lietuvos miestuose. „Lyginant šalies mastu, tauragiškių situacija yra prasčiausia. Apžvelgus bendrus rezultatus, matome, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priversti 44 proc. gyventojų.
Tačiau tai taip pat nerimą keliantis skaičius, nes prisiimdamos papildomus finansinius įsipareigojimus tokios šeimos taptų dar labiau pažeidžiamos, – pažymi „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas. – O didžiuosiuose miestuose tokių šeimų mažiau. Čia žmonės turi daugiau finansinių šaltinių, kuriais galėtų pasinaudoti nelaimės atveju, taip pat ir plačiau naudojasi gyvybės draudimo suteikiama apsauga“.
Tyrimas atskleidžia, kad gyvybės draudimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių šeimos jaučiasi finansiškai apsaugotos. „Penktadalis didžiųjų miestų gyventojų atsakė turintys gyvybės draudimo sutartis, kurių suteikiama apsauga galėtų naudotis nelaimės atveju, o tai yra trigubai daugiau nei mažesniuose miestuose, – sako M. Jusius. – Tačiau gyvybės draudimas būtų ypač naudingas mažesnių miestų gyventojams, kurie uždirba kuklesnes pajamas.
Pavyzdžiui, skiriant gyvybės draudimui mažiau nei 30 Lt per mėnesį, šeima gali užsitikrinti 26 tūkstančių litų finansinę apsaugą – tokią išmoką ji gautų nelaimės atveju. Jeigu šeima tokią sumą norėtų sukaupti savarankiškai, turėtų taupyti 5 metus ir atsidėti po 435 litus per mėnesį. Toli gražu ne visos šeimos Lietuvoje yra pajėgios skirti dalį pajamų „juodai dienai“, tad draudimo sutartis tampa išsigelbėjimu“.
Saulius Abraškevičius
