Tik prieš kelias savaites nuskambėjo žinia, kad tauragiškis Edmundas Gedvilas teismuose bando įrodyti, jog grupė amerikiečių mokslininkų pasisavino jo atradimą ir už tai gavo Nobelio premiją. Vilniaus apygardos teismas, o neseniai ir Lietuvos apeliacinis teismas tauragiškio skundus atmetė. Tačiau E.Gedvilas įsitikinęs, kad amerikiečiams Nobelio premiją uždirbo jis ir būtent jo išradimais pasinaudojo kiti atradėjai.
Tikina atradęs 1983-aisiais
Vieno kambario viengungiškas butas Tauragės centre. Masyvus savadarbis durų užraktas, ne itin tvarkingi kambariai, sekcija, pilna knygų ir žurnalų, ant sienos kabo gitara. Taip atrodo būstas, kuriame gyvena žmogus, sakantis, kad amerikiečių mokslininkai pasinaudojo jo atradimais ir už tai gavo Nobelio premiją.
E.Gedvilas tvirtina, kad savo atradimą jis padarė 1983 metais. Apginti jo autorius sakosi vykęs į Maskvą. Jis apgailestauja, kad tuomet jam nedavė tai patvirtinančio pažymėjimo.
Nepriklausomybės metais E.Gedvilas savo atradimą bandė užpatentuoti jau mūsų valstybėje. Tačiau Lietuvos mokslų tarybos mokslininkai medžiagą apie Bendrąjį dėsnį jam nurodė paskelbti užsienio spaudoje.
Edmundas nusprendė, kad geriausia tai padaryti amerikiečių moksliniuose leidiniuose ir išsiuntė surinktą medžiagą į JAV. Visa tai vyko 1998-1999 metais. E.Gedvilas nežino, ar jo atradimas buvo paskelbtas Amerikos spaudoje, tačiau 2004-aisiais būtent šios šalies mokslininkai paskelbė atradę Bendrąjį dėsnį. 2005 metais jiems buvo įteikta Nobelio premija.
Tikisi įrodyti autorystę
E.Gedvilas mano, kad savo ryšius su Bendruoju dėsniu jis gali įrodyti. Po atradimo apgynimo Maskvoje 1983 metais tuometinėje Tarybų sąjungoje buvo pasinaudota E.Gedvilo atradimu. Vyriškis tvirtina, kad tarybiniai inžinieriai šį atradimą pritaikė statydami vieną iš hidroelektrinių.
Remdamasis Bendruoju dėsniu kelis išradimus yra sukūręs ir E.Gedvilas. Tai įvyko jau po Nepriklausomybės atkūrimo, todėl jis turi tai patvirtinančius patentus.
Reagavo tik Lietuvos teismai
Išgirdęs, už ką amerikiečiams paskirta Nobelio premija, šios premijos teikimo komisijai tauragiškis nusiuntė laišką, kuriuo pareiškė savo pretenzijas dėl atradimo. Nesulaukęs jokio atsakymo, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, Vyriausiąjį administracinį ir Švedijos karališkąjį teismus. Sprendimus priėmė tik Lietuvos teismai, Švedijos karališkasis teismas pareiškėjui neatsiuntė jokio atsakymo.
Inžinerinį išsilavinimą įgijęs išradėjas sako, kad fizika jam – tik pomėgis, laisvalaikio praleidimo priemonė. Pensininkas sako turįs daug laisvo laiko. Finansine savo padėtimi vyras nesiskundžia.
- Man pakanka pensijos, - „Tauragės kurjeriui“ sakė E.Gedvilas.
Tauragiškio teorija susidomėjo amerikiečiai
Tačiau ne tik metalai ir įvairios konstrukcijos E.Gedvilo pomėgis. Pensininkas sakosi sukūręs teoriją ekologijos tema, apie kurią buvo paskelbta amerikiečių mokslinėje literatūroje. Šios teorijos esmė – Žemės gelmių iškasenų naudojimas blogina planetos ekologinę būklę. Pasak E.Gedvilo, iš molio gaminamos plytos, kadangi kasamas molis pakyla toliau nuo Žemės centro, pamažu kinta Žemės svorio centras. Tai turi įtakos planetos sukimosi greičiui ir daro poveikį ekologinei būklei. E.Gedvilas sako skaitęs, ką diskutavo su šia teorija susipažinę amerikiečių mokslininkai, kurie jam pritaria. Jie išplėtojo šią teoriją ir dabar jau plačiai apie tai kalbama.
Su aviakonstruktoriais nesusitiko
Bendrojo dėsnio principus nesunku pritaikyti aviacijoje, todėl E.Gedvilo atradimas sudomino Lietuvos aviatorius. Atradėjas buvo nusiuntęs savo surinktą medžiagą apie tai į Prienus lietuviškų sklandytuvų konstruktoriams. Jie susidomėjo, kvietė tauragiškį atvažiuoti ir apie savo teoriją paaiškinti išsamiau. Bet kai E.Gedvilui jie atsisakė sumokėti už kelionę, tauragiškis taip ir nenuvažiavo.
Už Bendrojo dėsnio atradimą prašo milijono
E.Gedvilas savo spintoje turi apie 15 patentų, patvirtinančių įvairius jo išradimus. Tai suprojektuota skraidyklė, vidaus degimo variklio, oro baliono patobulinimai. Tačiau pačiu svariausiu atradimu jis laiko Bendrojo dėsnio atradimą.
Nors tauragiškis ir bando kovoti už savo autorystės pripažinimą, tačiau iki šiol ši kova be rezultato. Teismams pateiktuose ieškiniuose jis prašė priteisti ir Nobelio premijos laureatams skirtus 1000000 JAV dolerių.
Gintaras GRAŽINSKAS
