Teisininko komentaras: paisyti gyventojų reikalavimų bendrijos pirmininką privers teismas Nors gražus ruduo šiemet mus lepino ilgokai, orai pagaliau atšalo ir prasidėjo šildymo sezonas. O su juo ir naujos bėdos. Vieni geriau sutinka šalti, kad tik mokėti reikėtų mažiau, o kiti baiminasi, kad sušalę rimtai susirgs. Tačiau pastarųjų balso, kaip liudija gyventojų pasakojimai, bendrijų pirmininkai neretai tiesiog negirdi. Tad kur ieškoti teisybės šąlantiems gyventojams? Kokių teisių jie turi ir kas juos apgins?
Vieni taupo, kiti šąla arba jungia šildytuvus
,,Nepaisant to, kad šildymo sezonas prasidėjo jau prieš kelias savaites, atrodo, kad mūsų bendrijos pirmininkui vis dar tęsiasi vasara. Radiatoriai vos šilti, o temperatūra bute apie 14 laipsnių. Kai jam pasiskundėme, kad šalta, atsakė, kad kiti gyventojai kaip tik prašo pataupyti, kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės. Kas tie prašantys taupyti – nesako. Bet iš tokio ,,taupymo” jokios naudos – ir mūsų, ir kaimynų butuose nuolat įjungti šildytuvai, tai kiek sutaupysime, tiek sumokėsime už elektrą. Be to, negi turime pirkti dar vieną šildytuvą kitam kambariui, kuriame dabar neįmanoma būti? Tai koks čia taupymas?”, – guodžiasi A. S. ,,Mūsų daugiabutis neseniai renovuotas. Laukdami šio šildymo sezono iš anksto džiaugėmės, kad gyvensime šiltai, o mokėsime mažiau. Bet orams atšalus ir prasidėjus šildymo sezonui radiatoriai dar gerą savaitę buvo šalti, o vėliau – vos vos drungni. Mes, suaugusieji, dar šiaip taip kenčiame – grįžę namo po darbų visą laiką leidžiame virtuvėje, kuri bent šiek tiek įšyla gaminant maistą, o šaltesnę dieną visą vakarą pleškiname dujas. Bet grįžę iš mokyklos mūsų vaikai sėdi su striukėmis. Kaip jiems ruošti pamokas?
O mūsų kaimynai, auginantys nė metų neturintį vaikutį, pasitarę su gydytoja net buvo priversti laikinai išsikraustyti pas pažįstamus, nes mažylis nuolat slogavo. Dar kitame bute gyvenanti moteris beveik visą laiką leidžia namie, nes sveiksta po ligos. Ji guodėsi, kad priversta ištisas dienas gulėti susisupusi į antklodę, kad nesušaltų. Kreipėmės į bendrijos pirmininką. Pasirodo, dauguma gyventojų nusprendė taupyti, ir tik kelios šeimos tokiam taupymui sveikatos sąskaita nepritarė bei pageidavo gyventi šiltai, todėl jam mūsų prašymai nesvarbūs”, – guodžiasi M. K., gyvenanti viename renovuotų daugiabučių Kruojos gatvėje Šiauliuose.
,,Įdomu, ar bendrijos pirmininkas sumokės man ir vyrui skirtumą tarp ligos pašalpos ir atlyginimo, jei dėl beveik nešildomo buto susirgsime? O kas bus, jei mažasis mūsų kaimynas rimtai susirgs ar ligotos kaimynės negalavimai paūmės?“, – priduria M. K.
O štai vieno daugiabučio Marijampolėje gyventojai piktinasi, kad šilumos per mažai viršutiniame namo aukšte esančiuose butuose. ,,Žemiau gyvenančių kaimynų butuose radiatoriai šyla normaliai, tačiau pas mus – vos šilti. Mūsų butuose vos 14-15 laipsnių šilumos. Jau ne kartą sakėme apie tai bendrijos pirmininkui, bet jis mūsų tarsi negirdi. Kadangi butuose individualios apskaitos prietaisų nėra, mokėsime už šildymą kaip visi, ir dar primokėsime, nes esame priversti jungti elektrinį šildytuvą, kad nesušaltume ir nesusirgtume”, – savo bėdas pasakoja net kelių viršutinių butų gyventojai.
Taupyti pažeidžiant kitų interesus neleidžiama
Ne paslaptis, kad prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų bando bent šiek tiek pataupyti, neretai ir gerokai perlenkdami lazdą. Tačiau kodėl dėl perdėto taupymo turėtų kentėti ar patirti papildomų išlaidų kiti? Kaip pavadinti tokį besaikį taupymą gyventojų sveikatos sąskaita? Ar tai tiesiog nenoras, o gal nesugebėjimas išaiškinti ypatingai taupiems kaimynams, kad ne visi gali lindėti apsimūturiavę šalikais ar užsikloję storomis antklodėmis ir kuo gali baigtis neprotingas taupymas? O gal tai paprasčiausias nemokėjimas rūpintis namo reikalais?
Tačiau ką daryti ir kur ieškoti teisybės šąlantiems gyventojams? Kokių teisių jie turi ir kas juos apgins? Apie tai kalbamės su teisininku Mindaugu Steponavičiumi.
,,Tikrai pasitaiko atvejų, kai bendrijų pirmininkai savivaliauja ir siekia valdyti bendriją remdamiesi nerašytais - savo ,,įstatymais” ar nuomone, - atsako jis. - Prasidėjus šildymo sezonui visada atsiranda dalis gyventojų, kurie nori pataupyti ir siūlo atidėti šildymo pradžią. Kartais ir patys bendrijų pirmininkai, ypač vyresnio amžiaus, linkę pataupyti, ir neskuba jungti šildymo, nekreipdami dėmesio į tai, kad pažeidžiami kitų daugiabučio bendrasavininkių teisėti interesai”.
Teisininkas primena, kad tokie bendrijų pirmininkų sprendimai, nors jiems dalis gyventojų ir pritaria, prieštarauja ir teisės aktams. ,,Nors pagal Šilumos ūkio įstatymą namo gyventojai gali patys spręsti, ar prasidėjus šildymo sezonui jungti šildymą, ar dar truputį palaukti, toks sprendimas negali pažeisti kitų gyventojų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad net jei gyventojai nusprendė pataupyti, oro temperatūra bute šildymo sezono metu negali būti žemesnė negu 18 laipsnių šilumos. Kelių butų savininkų (net jei jų būtų daugiau negu pusė – red. past.) susitarimas negali būti viršesnis už įstatymo saugomą viešąjį interesą. 18 laipsnių temperatūra privalo būti užtikrinta”, – aiškina M. Steponavičius.
,,Tačiau pirmininkų savivalę galima pažaboti ir net reikalauti atlyginti žalą”, - priduria teisininkas.
Už sveikatai padarytą žalą turės atlyginti
Jei dėl per mažos oro temperatūros bute susirgo vaikas, ir dėl to tėveliams tenka imti nedarbingumo lapelį ar neapmokamas atostogas, jie patiria materialinę žalą. Taip pat kainuoja ir vaistai. Ar galima tikėtis kompensacijos iš bendrijos pirmininko ir kaip tokiu atveju elgtis?, teiraujamės M. Steponavičiaus. ,,Jei įtariate, kad vaikas susirgo dėl to, kad bute per šalta, reikėtų kreiptis į gydytojus, kad jie konstatuotų konkretų ligos faktą. O dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą, kad atsakingi už patirtą žalą asmenys būtų patraukti civilinėn atsakomybėn. Galima reikalauti atlyginti negautas pajamas dėl nedarbingumo lapelio ar neapmokamų atostogų vaiko priežiūrai – būtent tokią sumą, kuri yra prarasta. Taip pat su ieškiniu galima pateikti sąskaitas už vaistus, nes tai gali būti laikoma sudedamąja patirtos žalos dalimi”, – pataria M. Steponavičius.
Teisininkas primena, kad galima reikalauti atlyginti ir dėl suaugusiojo ligos patirtą žalą. ,,Jeigu bus konstatuota, kad oro temperatūra bute yra žemesnė, negu reikalauja higienos normos, ir jei suaugęs žmogus dėl su tuo susijusios ligos gaus nedarbingumo pažymėjimą, tai bus įrodymai, kad tikėtina, jog žmogus susirgo dėl temperatūros normų pažeidimo. Žinoma, tokia byla būtų nagrinėjama teisme, tačiau manau, jei faktai pasitvirtintų, tikrai būtų priteista, kad kaltoji pusė susirgusiajam atlygintų už patirtą žalą”, – sakė jis.
,,Nuorinti” radiatorius – bendrijos pirmininko rūpestis
Paklaustas, ką gyventojams daryti, jei nešyla radiatoriai viršutiniuose butuose, teisininkas aiškina, kad priežastys gali būti kelios. Viena iš jų – atsakingas asmuo netinkama prižiūri šildymo sistemą. Kita – kas nors savavališkai rekonstravo bute esančią įrangą, pavyzdžiui, nuo radiatorių ar ,,gyvatuko” šildo grindis ar panašiai, todėl šiluma name pasiskirsto netolygiai.
,,Pirmuoju atveju bendrijos pirmininkas turėtų pasirūpinti, kad dirbtų kompetentingas šildymo sistemų prižiūrėtojas ir jį kontroliuoti. Antruoju atveju pirmininkas turėtų išsiaiškinti, kodėl kai kuriuose butuose radiatoriai nešyla ir imtis atitinkamų veiksmų. Padėti gali ir Valstybinė energetikos inspekcija, kurios sprendimai šildymo sistemų prižiūrėtojams yra privalomi. Už įstatymų nesilaikymą inspekcija prižiūrėtojams gali skirti ir baudas”, – aiškina M. Steponavičius.
Pasak teisininko, kai kada problemos viršutiniuose butuose kyla dėl to, kad iš šildymo sistemos laiku nebuvo išleistas oras. Tačiau ir tuo pasirūpinti turėtų bendrijos pirmininkas. ,,Šiuos darbus taip pat turi organizuoti pirmininkas, nes tai yra namo bendrojo naudojimo objektų valdymas. Pati šildymo sistema yra padidinto pavojaus šaltinis – ja teka karštas vanduo ir netinkamai elgiantis gali įvykti nelaimė, todėl patys buto savininkai neturėtų nieko reguliuoti. Taigi, ir ,,nuorinti” radiatorius turėtų specialistas”, – sako jis.
Pateikite sąskaitą už elektrą
M.Steponavičiaus teigimu, jei butą dėl per žemos temparatūros (nesvarbu, ar dėl netinkamos šildymo sistemų priežiūros, ar kaimynų noro pataupyti), papildomai šildėte elektriniu šildytuvu, galima pasiekti, kad sąskaitą už tam sunaudotą elektrą jums apmokės tie, dėl kurių jums teko pasitelkti papildomus šildymo įrenginius. „Jei bus nustatyta, kad butedėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, ir jo savininkas buvo priverstas savo lėšomis šildytis papildomai, galima reikalauti žalos atlyginimo. Kaip ją apskaičiuoti? Žiūrima, koks yra šildytuvo galingumas. Pagal jo technines specifikacijas, suvartojamą elektros kiekį ir kitus parametrus galima nustatyti, kiek reikėjo sunaudoti elektros energijos, kad oras bute sušiltų iki 18 laipsnių”, - aiškina teisininkas.
Taupymas turi ribas
M.Steponavičius primana, kad taupieji negali peržengti tam tikros ribos. Ta riba – šildymo sezono metu temperatūra bute negali būti žemesnė negu 18 laipsnių. Tačiau ką daryti, jei taupieji su pirmimninku priešakyje nenori girdėti šąlančių kaimynų?
,,Jei bute mažiau negu 18 laipsnių šilumos, o pirmininkas jūsų nenori girdėti, į bendrijos pirmininką reikia kreiptis raštu, nes jei kreipsitės žodžiu, kilus ginčui jis dažniausiai ims neigti, kad į jį buvo kreiptasi. Raštą reikia siųsti registruotu paštu arba įteikti pasirašytinai, t.y. jei raštą įteikiate jam į rankas, pasilikite sau antrą egzempliorių, ant kurio jis turi pasirašyti. Tai bus įrodymas, kad jūs tikrai į jį kreipėtės”, – pataria teisininkas. Pasak M. Steponavičiaus, jei irpo to bendrijos pirmininkas nesutinka atsižvelgti į teisėtus jūsų reikalavimus, pavyzdžiui, pamatuoti temperatūrą bute ar nekreipia dėmesio į jūsų prašymą užtikrinti reikiamą temperatūrą, reikėtų kreiptis į savivaldybę.
,,Savivaldybės sveikatos skyriai turi įrangą, kuria gali pamatuoti temperatūrą bute ir nustatyti pažeidimą. Jei ir tai nepadeda, galima kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri kontroliuoja jau minėtų šildymo sistemų prižiūrėtojų veiklą. Šildymo sistemų prižiūrėtojas turi būti kiekviename daugiabučiame name. Neretai tai būna bendrijos narys, turintis tinkamą išsilavinimą ir reikiamų žinių. Šis prižiūrėtojas ir privalo užtikrinti, kad oro temperatūra butuose šildymo sezono metu būtų ne žemesnė negu 18 laipsnių. Valstybinė energetikos inspekcija gali surašyti atitinkamus įpareigojimus prižiūrėtojui, o už jų nesilaikymą įstatymo pažeidėjams gresia nemažos baudos”, – kaip ginti savo teises gyventi šiltai pataria M. Steponavičius.
Žalą atlygins teismo sprendimu
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis norit išsireikalauti, kad būtų atlyginta patirta žala, teisininkas sako, kad jei gyventojai dėl nepakankamo šildymo patyrė žalos, ir gražiuoju su bendrijos pirmininku susitarti nepavyksta, reikia kreiptis į teismą.
,,Žinoma, siekti, kad būtų atlygina, pirmiausia reikėtų derybų keliu - gal bendrijos pirmininkas pripažins, kad yra jo kaltės, ir bus galima susitarti be teismo. Tačiau pastaruoju metu ypač išryškėjo tendencija, kad bendrijų pirmininkai nelinkę atsižvelgti į kitokią nei jų namo bendrasavininkių nuomonę. Dažniausiai jie būna įsitikinę, kad jie teisūs, įsivaizduoja esantys to namo prezidentai, ir kitų gyventojų nuomonė jiems neįdomi. Tokiu atveju belieka vienas kelias – jeigu gyventojai dėl nepakankamo šildymo patyrė žalą,dėl jos atlyginimo jie gali kreiptis į teismą”, - sako teisininkas M. Steponavičius.
Būtent tada ir pravers visi turimi dokumentai, įskaitant ir kreipimąsi šartu į bendrijos pirmininką. ,,Pažaboti bendrijos pirmininkų savivalę galima, tačiau jei susitarti geruoju nepavyks, nebijokite ginti savo teises teisme”, - priduria jis.
