Pablogėjus ekonominei situacijai, pasigirsta kai kurių įmonių svarstymų taupyti lėšas ir grynųjų pinigų inkasavimo funkcijas deleguoti savo darbuotojams.
Taip taupydamos įmonės dažnai neįvertina, jog kvalifikuotiems darbuotojams priskyrus papildomas funkcijas, netiesioginėms pareigoms gaištamas brangus jų laikas.
Kita vertus, net jei įmonėje yra darbuotojų, kurių apkrovimas nėra pakankamas, grynųjų pinigų pristatymas į banką, gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo paprasta užduotis, tačiau kelia rimtas rizikas.
Prastėjant ekonominei situacijai, daugėja ir spontaniškų, ir gerai suplanuotų nusikaltimų. Naujausi nusikaltimų statistikos duomenys rodo, jog plėšimų, kurių metu nukentėjo juridiniai asmenys, skaičius, lyginant dešimt š.m. ir 2008 m. mėnesių, išaugo daugiau nei 80 proc. Tuo tarpu policijos finansavimas kelia rūpesčių ir dar labiau apsunkina šią problemą.
Praktinis pavyzdys galėtų būti ir spalio mėn. įvykęs bendrovės "Panevėžio Lytagra" buhalterės, su „palyda“ nešusios pinigus į banką, apiplėšimas, įmonei atsiėjęs beveik 17 tūkst. Lt. Finansiniu aspektu, taupymas bendrovei atnešė daugiau žalos nei naudos. Tai yra, jai labiau apsimokėjo visus metus kiekvieną darbo dieną naudotis profesionaliomis inkasavimo paslaugomis ir tam jai būtų pakakę ketvirtadalio pagrobtos sumos, o apiplėšimo atveju visą pagrobtą sumą jai būtų kompensavęs inkasavimo paslaugų teikėjas.
Šiemet buvo ir atvejų, kai inkasatoriaus profesionalumo dėka buvo sėkmingai išvengta pinigų pagrobimo – liepos mėn. Šiauliuose kaukėtas vyriškis bandė apiplėšti inkasatorių, kuris nešė pinigus į valiutos keityklą. Papurškęs dujų į akis, plėšikas taikėsi atimti maišelį su pinigais, tačiau, inkasatoriui išsitraukus tarnybinį ginklą, plėšikas pabūgo ir pabėgo.
Naujausias praėjusios savaitės bandymas apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę vidury dienos vienoje pagrindinių Vilniaus senamiesčio gatvių rodo, jog Lietuvoje plėšikai tampa įžūlūs, o veiksmingai pasipriešinti gali tik gerai apmokyti ir patyrę profesionalai.
Tokie pavyzdžiai rodo, jog tam tikrose srityse taupymo priemonės gali atsigręžti bumerangu.
Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog įvykus užpuolimui, ne tik netenkama grynųjų pinigų, bet gali būti sužeistas ar net žūti darbuotojas. Deleguojant tokius darbus atlikti įmonės darbuotojams, neturintiems specialaus pasiruošimo, specialiųjų priemonių ar specialaus transporto, darbdavys užsitraukia ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę, jau nekalbant apie nemenkas kompensacijas.
