Sumažintas miesto švietimo įstaigų biudžetas 30 procentų verčia imtis daugelio taupymo priemonių. Tad ir spaudžiasi mokyklų vadovai, kaip išmano. Vėl spaustis turi ir tėvai – mokyklų valgykloms suteikta galimybė 40 proc. didinti antkainį patiekalams. Dažna sunkiai besiverčianti šeima, kokių Šiauliuose dauguma, nebepajėgs didinti kišenpinigių savo vaikams, ir šie vaikščios gurgiančiais pilvais.
Neria kilpą ant kaklo
Ir moksleiviai mato, ir mokyklų vadovai nebeslepia: kai mažinamas mokykloje valytojų skaičius, o tos, kurios lieka dirbti, „paveldi“ didesnį krūvį, mokyklose švaros ir tvarkos nedaugės. J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis neslepia – mokyklos priežiūra, estetinė jos išvaizda neatsiejama nuo asmenybės ugdymo, tačiau ir pats neabejoja, kad tik reikalauti iš žmogaus, dirbančio kad ir už tą patį atlygį bet didesniu krūviu, vargu ar pavyks.
Į redakciją paskambinusi vienos mokyklos valytoja, nenorėjusi viešinti savo pavardės, sakė, jog neria mokyklų vadovai joms kilpą ant kaklo. Juk dažnoje mokykloje atsisakoma aplinką tvarkiusių darbuotojų ir tas krūvis atitenka valytojoms. Nors joms sakoma, kad šluota brūžinti kasdien nereikia – pakanka surinkti didžiąsias šiukšles... Pagaliau ir mokyklos koridorių niekas jau nereikalauja plauti per dieną kelis kartus.
Štai Medelyno pagrindinės mokyklos direktorė Ingrida Mazrimienė neslepia, jog koridorius valytojos tik pavalys drėgna šluoste, paviršutiniškai, kad tik dulkių nebūtų. Tačiau, anot jos, pagrindinės patalpos turi būti valomos be priekaištų, nors valytojos dirbs tik puse etato.
Apie tai, kad žmogui reikės išgyventi, dirbant tą patį darbą, o gaunant pusę atlygio, čia jau niekas negalvoja: reikės mokėti mokesčius, gal net auginti vaikus ir leisti į tą pačią mokyklą, kurios valgykloje šiandien jau 40 proc. padidintos patiekalų kainos.
„Dar tokios vergovės nesitikėjau savo gyvenime sulaukti“, - kalbėjo valytoja, neturinti kito pasirinkimo, tik paklusti mokyklos vadovo diktuojamoms sąlygoms ir nešti tą jungą, kuris ypač sunkus menant laikus, kai valytojos tą patį plotą valė, dirbdamos pusantro etato. Ir nuotaika dirbti, anot mokyklos valytojos, buvo kita.
Siūlė dvi išeitis
J. Janonio gimnazijos administracija siūlė valytojoms dvi išeitis – mažinti etatus arba koeficientus. Sprendimą lėmė pačios valytojos. Pasak mokyklos direktoriaus R. Budraičio, išėjo iš darbo daugiau valytojų nei reikėjo. Teko priimti naujų. Tačiau valymo plotai didėjo, todėl niekas neabejoja, kad tokios švaros, prie kokios buvo įpratusi mokyklos bendruomenė, nebus.
J. Janonio gimnazijos ūkis didelis – apie 800 žmonių. Sudėtinga, kai reikalaujama taupyti ir elektros, ir vandens išteklius. „Gavome daug modernių elektros imtuvų, tačiau negalime jų galimybių išnaudoti - reikia elektros energiją taupyti“, - sako direktorius ir nelepia, kad mokykla jau turi skolų ir už vandenį, ir už elektrą.
Sargai – aktuali tema
Nors mokyklos sargų tema seniai jau išnagrinėta – jie pirmieji krito Savivaldybės biudžeto taupymo vajaus pradžioje. Tačiau žaizdos dar neužgijusios. Medelyno mokykloje jau sumontuota signalizacija, tačiau iki šiol išlaikoma pusantro etato, nors trijų sargų etatai jau panaikinti. Taip, anot direktorės I. Mazrimienės, yra todėl, kad vienas sargas susirgo, žmogui atlikta operacija ir jo atlygį gina įstatymas. Tačiau mokykloje planuojama palikti tik pusę sargo etato.
Kitaip sargų problemą išsprendė J. Janonio gimnazijos vadovai. Nuspręsta, anot direktoriaus R. Budraičio, neatsisakyti sargų paslaugų. Sargams, tiesa, mokami mažesni atlyginimai, tačiau žmonės sutiko dirbti. Deja, anot direktoriaus, jei būtų mąstoma plačiau, toks sprendimas – efektyvesnis. „Juk nereikia mokėti išeitinių pašalpų, nereikia tokiu sunkiu metu žmogaus išvyti į gatvę, žmonės nepapildė bedarbių gretų, nereikės jiems mokėti ir bedarbio pašalpų.
„Mūsų gimnazijos specifika tokia, kad sargai – labiau apsimoka“, – sako vadovas, vadovaujantis ugdymo įstaigai, kuri pasižymi aktyvia užklasine veikla. Gimnazistai mielai į mokyklą renkasi vakarais, durys atviros ir savaitgaliais, todėl budintieji mokykloje gyvi žmonės – daug patikimiau, saugiau ir ramiau. To, anot direktoriaus R. Budraičio, labiausiai ir reikia šiandien, kai svarbiausia – išsilaikyti, kai svarbu - neišbarstyti žmonių, neprarasti pasitikėjimo ir vilties, kad viskas bus gerai. Bet kai žengtas žingsnis atgal, galima sakyti ir balanų amžiaus link, optimizmo, pasak direktoriaus, maža.
Didysis pavojus – valgyklos
Iki šiol mokyklų valgyklų darbuotojai turėjo galimybę produktams taikyti 10 proc. antkainį. Situaciją pasikeitė – mokyklų valgyklose gaminamiems patieklams gali būti taikomas dar 40 proc. antkainis. Tad realus antkainis – 50 proc. mokyklos valgykloje gaminamai produkcijai.
Šiandien, kai mieste apie pusė mokinių valgo nemokamus pietus, toks sprendimas – absurdiškas. Ir ne vien dėl to, kad nemokami pietūs tampa labai brangūs, o už juos valgykloms moka ne kas kitas, bet ta pati Savivaldybė.
Neįperkami, pasak R. Budraičio, ir pietūs už pinigus valgančiam vaikui. „Juk dauguma šeimų gyvena nepritekliuje ir vaikui negali padidinti kišenpinigių dvigubai“, - stebisi direktorius tokiu sprendimu.
Mokyklos vadovas neabejoja, jog mokyklos valgykloje perkančių pietus labai sumažės. Vaikai geriau užkąs sausą bandelę ir gadins skrandžius, nei dvigubai brangiau už tą patį patiekalą mokės mokyklos valgykloje. Ir ne tik iš lietuviško taupumo – juk realybė tokia, kad dauguma žmonių vos išgyvena nuo atlygio iki atlygio, dauguma skolinasi. Tad šis sprendimas labiausiai papiktino mokyklos kolektyvą: vaikus, jų tėvelius ir pedagogus. Pastarieji taip pat rečiau leis sau pietus mokyklos valgykloje.
Buvo manyta, kad 50 proc. bus didinamas antkainis ne tik gaminamai, bet ir tai produkcijai, kuri parduodama mokyklos valgykloje. To pakaktų virėjų atlyginimams, mokesčiams už elektrą. Bet taip nepadaryta. Pasak R. Budraičio, gali tekti atsisakyti valgyklos darbuotojų ir atiduoti mokyklos valgyklą į privačias rankas.
Zita Katkienė
