Kažkada tatuiravimasis buvo laikomas socialinę normą pažeidžiančiu veiksmu. Dabar tatuiruotės daromos ne tik kaip kūno puošyba, bet ir siekiant pateikti informaciją apie save.
Nuo tatuiruotės iki tatuiruotės
Agnės Sinkevičiūtės kūną puošia aštuonios tatuiruotės. Šiaulių universitete sociokultūrinę antropologiją studijuojanti mergina sako, kad tatuiruotės jai tampa gyvenimo būdu.
Pirmą tatuiruotę ji rinkosi 4-5 metus. Tik ją pasidariusi A. Sinkevičiūtė suprato, kad ši tatuiruotė nebus vienintelė. „Tatuiruočių salonas tapo antrais namais. Aš labai įnikau į knygų, žurnalų, portalų, susijusių su tatuiruočių menu, skaitymą, serialų žiūrėjimą“, — pasakoja A. Sinkevičiūtė.
„Dabar gyvenu nuo tatuiruotės iki tatuiruotės“, — teigia mergina. Labai pripranti prie gijimo jausmo. Nebeįsivaizduoju, kad gali paprasčiausiai ramiai gyventi“.
Tatuiruotės — būdas įprasminti gyvenimą
A. Sinkevičiūtė pasakoja, kad iš dalies tatuiravimasis jai yra įvykių, reiškinių, atsitikusių jos gyvenime, įprasminimas.
„Om ( simbolis, žymintis absoliučią visatos esatį, — aut. past.) ant sprando išsitatuiravau, kai pragyvenau chaotišką laikotarpį: aš nežinojau, ką noriu daryti, mečiau universitetą, keliavau, ir tada įstojau į sociokultūrinę antropologiją“, — mergina pasakoja, kad tatuiruotė buvo harmonijos, atsiradusios jos gyvenime, užtvirtinimas.
Ji mano, kad žmonės tatuiruotės dažniausiai darosi, norėdami save įprasminti per piešinį, arba po skaudaus įvykio, tuomet tatuiruotė tampa naujo gyvenimo etapo ženklu.
Tačiau A. Sinkevičiūtė pastebi, kad jai tatuiruotės vis labiau tampa tiesiog kūno puošyba: „Tu nešioji tatuiruotę ant savo kūno, kasdien ją kažkam parodai, tu didžiuojiesi tuo“.
Tatuiruotės padeda suprasti žmogų
Mergina pastebi, kad tatuiruotės padeda susirasti naujų draugų: „Būna tokių žmonių, kuriems tatuiruotės patinka, bet jie savo aplinkoje neturi bendraminčių su kuriais galėtų apie tai pasikalbėti. Kai žmogus pamato, kad turi tatuiruočių, pasitaiko, jog jis tave užkalbina“.
Taip pat žmogus, pažiūrėjęs į tavo tatuiruotes, daugiau supranta ir apie tave patį. A. Sinkevičiūtė mano, kad piešinys ant kūno lengviau perteikia asmens pasaulėžiūrą. Mergina nesigaili dėl nei vienos tatuiruotės, nes visos atspindi ją.
Susidomėjimas auga
Pasaulyje požiūris į tatuiruotes XXI a. visiškai pakito — sociologinių knygų autoriai teigia, kad tatuiravimosi nebegalima laikyti visuomenės normų neatitinkančia veikla.
„Lietuvoje dar galima pajusti neigiamą visuomenės nusistatymą“, — sako A. Sinkevičiūtė. Vyresnio amžiaus žmonėms tai vis dar asocijuojasi su nusikalstama veikla ir recidyvistais“.
Šiaulių tatuiruočių salono „Totemas“ administratorė Simona Gurskytė teigia, kad nors Lietuvoje tatuiruotės nėra tokios populiarios kaip užsienyje — susidomėjimas tik auga.
Šiauliečiai renkasi neiššaukiančias tatuiruotes
Nors tatuiruočių pasirenkamumas priklauso nuo salono, meistro ir individualaus žmogaus, S. Gurskytė pastebi, kad Šiauliuose žmonės rankasi mažiau išaukinačias ir nespalvotas tatuiruotes, o piešinius dažniausiai iškeičia į užrašus ar ornamentus.
„Vilniuje žmonės darosi daugiau žaismingų, spalvotų tatuiruočių. O Klaipėdoje — didelius, rimtesnius, tamsesnius piešinius“, — lygina Simona.
„Totemo“ administratorė pasakoja, kad klientai dažnai nori tokių pat tatuiruočių, kokias turi įžymūs žmonės: “Maždaug prieš dvejus metus buvo dainininkės Rihannos ant kaklo išsitatuiruotų žvaigždučių bumas“.
Tačiau nuo tokių pasirinkimų tatuiruočių meistrai bando atkalbėti, perspėdami, kad klientas gali dažnai sutikti tokį pat kūno piešinį turintį žmogų.
Gintarė Dagytė
