Andriaus Kubiliaus laukia dar vieni rinkimai. Šį kartą rinkimai dėl TS–LKD partijos pirmininko posto, kurie turėtų įvykti dar iki TS–LKD partijos suvažiavimo, paprastai rengiamo balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Rinkimai nebūtų niekuo ypatingi, jei juose su A. Kubiliumi varžytųsi dabartiniai konservatorių lyderiai – Irena Degutienė ar net Rasa Juknevičienė, Seime sėdinti kartu su buvusiu premjeru. Reikalas tas, kad A. Kubiliui pirštinę metė ilgus metus Briuselyje praleidęs TS–LKD patriarchas, į devintą dešimtmetį įkopęs prof. Vytautas Landsbergis. Ką tai rodo? Tai rodo, jog konservatorių gretos po 2012 m. Seimo rinkimų visiškai pakriko, o tą pakrikimą jau pirmąją Seimo rinkimų naktį akivaizdžiai įrodė ir paties A. Kubiliaus elgesys, kai jis demonstratyviai atsisakė prieš televizijos kameras paaiškinti, kodėl tuose rinkimuose nugalėjo Lietuvos socialdemokratai ir partijų jungimąsi jau pradėję „darbiečiai“ su „tvarkiečiais“.
A.Kubilius partijos pirmininku buvo nuo 2003 m. gegužės 24 d., todėl šiemet jau būtų šventęs dešimties metų vadovavimo partijai jubiliejų. Žinoma, niekas kol kas nesako, kad A. Kubilius rinkimus neabejotonai pralaimės. Gali ir laimėti, bet lažinuos, kad galimybių A. Kubilius turi ne tiek ir daug. Per pastaruosius 4 metus TS–LKD švaistė populiarumą į kairę ir į dešinę būtent A. Kubiliaus dėka. Jo nesugebėjimas kalbėtis su visuomene dar tuomet, kai buvo premjeras, nemokėjimas užglūdinti aštrių kampų partijoje – visa tai grįžta bumerangu. Savo ruožtu V. Landsbergis nuo 2003-ųjų užėmė TS–LKD Politikos komiteto pirmininko postą ir ne vieną kartą viešai oponavo A. Kubiliui dėl jo elgesio bei sprendimų, formavo tam tikrą nepasitenkinimą A. Kubiliumi partijos viduje. 2012 m. lapkritį TS–LKD Politikos komitetas ragino kuo skubiau surengti neeilinį partijos suvažiavimą, o džiūgavimai dėl Seimo rinkimuose laimėtos antrosios vietos buvo pavadinti „tariama pergale, dėl kurios apsigaudinėjame“.
Jau tuomet V. Landsbergis siuntė signalą A. Kubiliui, į kurį pastarasis visiškai nereagavo. Neeilinis suvažiavimas neįvyko. Jei taip, tuomet „Tata“ grįžta namo ir mėgins perrikiuoti konservatorių gretas. Tam priežasčių buvo jau anksčiau. Profesorius kažkokiu šeštuoju jausmu, matyt, jaučia, kad partijai gręsia kur kas rimtesnės bėdos. Per 100 dienų naujosios Vyriausybės konservatoriams sugriauti nepavyko. Lietuvos socialdemokratų populiarumas visuomenėje, įskaitant ir LSDP lyderio Algirdo Butkevičiaus reitingą, auga lyg ant mielių. Besijungiančios Darbo partija bei „Tvarkos ir teisingumo“ partija, tikėtina, taps dar didesne konkurente socialdemokratams, o ką jau kalbėti apie konservatorius, kuriems teks grumtis jau su dviem labai stipriais oponentais, kurių dispozicijoje ne tik iš valstybės iždo partijoms skiriami pinigai, bet ir administraciniai ištekliai savo populiarumui didinti. Minimalią algą pastarieji pakėlė jau kadencijos pradžioje 150 Lt, kai konservatoriai plėšėsi marškinius dėl varganų 50 Lt. Tautai, ypač provincijoje, toks naujosios valdžios poelgis pasirodė kone dieviškas. Kur ten konservatoriai. Beširdžiai jie. Taukšt! Tai dar vienas smūgis TS–LKD populiarumui. Jei taip tęsis toliau, 2016 m. Seimo rinkimuose konservatoriai bus apskritai pritrėkšti.
Vien todėl A. Kubilius prieš naujuosius TS–LKD pirmininko rinkimus atsidūrė tikrai nepavydėtinoje situacijoje. Galima išvardinti dar dešimt priežasčių kodėl, bet neverta kartotis. Kita vertus, ar V. Landsbergio triumfas padėtų suvienyti toli gražu nevienalytę TS–LKD? Iš dalies taip, bet pats faktas, kad į Lietuvos aktyviąją politiką grįžta toli gražu ne jaunuolis, pasako taip pat nemažai. TS–LKD neturi kuo pakeisti senųjų vilkų. Jei Darbo partija turi Vytautą Gabšį, „tvarkiečiai“ Remigijų Žemaitaitį, konservatorių gretose nieko nėra. Agnė Bilotaitė? Nejuokaukit. Iki partijos pirmininko jai taip pat toli, kaip šešiaračiam visureigiui „Curiosity“ Marse rasti bent suakmenėjusią kirmėlę.
Nužsiaugino konservatoriai sau pamainos ir taškas. Jaunųjų konservatorių lyga praverčia vilkams nebent tada, kai reikia, jog kažkas palaikytų transparantus prie ministerijos, užsidėtų baltas pirštines arba per megafoną iškeiktų dabartinius valdančiuosius. Pastaroji lyga suskubo pranešti, jog TS–LKD rinkimuose remia A. Kubiliaus kandidatūrą. Kokia kvailystė iš jaunuomenės pusės kištis ten, kur jai verčiau derėjo patylėti! Kas su jais bus, jei rinkimuose laimės V. Landsbergis, matyt, nepagalvojo. Dar didesnis susikaldymas ne tik tarp vilkų, bet ir tarp jaunuomenės. Užuojauta TS–LKD. Ne kitaip. Bet „Tata“ grįžta. Ir tai yra svarbiausia žinia.
