Nekaltybės tema neramina jaunų merginų protus visose platumose ir ilgumose. Žodžiu, visur. Sunku surasti ir prieštaringesnį jausmą: prarasti mergystę labai maga, bet norėtųsi ir išsaugoti ją vyrui.
Internetas pakeitė mūsų seksualumą. Tą patį, kuris nuolat juda prieinamumo, išsilaisvinimo ir draudimų naikinimo kryptimi. Prieinamumo, nes kiekvieną prie interneto prijungtą kompiuterį nuo pornoprodukcijos skiria vos keli pelės spragtelėjimai. Daugelio neskiria niekas: „sultingas“ porno ilsisi jų diskuose.
Išsilaisvinimo, nes kompiuteriai ir internetas tapo plataus vartojimo preke. Išskyrus karo apimtas Afrikos šalis ar piemenų kaimelius Nepale, internetas kaip maras apėmė visą pasaulį. Galiausiai draudimų naikinimo, nes Viktorijos laikų dorybingumas jau seniai pamirštas.
Niekieno nebestebina miegamajame uždegta šviesa, o vibratorius merginų pokalbiuose svečiuojasi taip pat dažnai, kaip lūpdažiai ar akių šešėliai.
O tame internete, pokalbių kambariuose ir forumuose, tarp vibratorių, lūpdažių ir akių šešėlių kartais šmėkšteli ir žodis „nekaltybė“. Kas dvidešimt pirmajame amžiuje kalba apie skaistybę, ar tikrai kalbama apie tą patį dalyką, kurį turime galvoje?
Taip taip, apie tą pačią nekaltybę. Ir minima ji vis tų pačių, per amžius nekintančių, žodžių kaimynystėje: baimė, nuodėmė, pagarba, tikroji meilė, skausmas. Neišskiriami muškietininkai nuo viduramžių ar net nuo priešistorinių laikų.
Smalsumas prieš moralės taisykles, jausmų audra prieš „o ką žmonės pasakys?“, bendraamžių spaudimas prieš „ar vyras panorės manęs be cielkos?“ Defloracija tik atrodo pasidariusi kaimo merginų rožančiaus būrelių problema. Esame linkę remtis pavyzdžiais, nes tai lengva. O ką, jei tiriant temą nuodugniau, siektelti šaltinio?
Gyvenimo išmanymą kadaise sėmėme iš padavimų, pasakų, legendų, mitų ir išmonių, pasakojamų vakarais prie židinio, žvakių šviesoje ir dažnai su antpilo butelaičiu. Dabar židiniai, žvakės ir legendos suintegruotos (galų gale, juk miniatiūrizacijos ir integracijos laikais gyvename) į televizoriaus apvalkalą.
Tik alkoholiu tenka rūpintis atskirai. Kaip ir anais laikais, taip ir dabar, mūsų žinios apie gyvenimą (ir seksą) dažnai prasilenkia su tiesa. Nes nuo neatmenamų laikų iki pat šių dienų, retai klausome specialistų. Verčiau žiūrime pornografiją.
Laikant filmus suaugusiems žmogaus seksualumo pažinimo šaltiniu, išvados apie mergystę peršasi pačios. Kuo greičiau skaistybę prarasi, tuo geriau. Nedaug pornofilmų herojų susimąsto apie nekaltybę.
Kitame ringo kampe tūno visai kitas požiūris, įsišaknijęs kažkur dvasios, širdies, sąmonės ar kažko kito gelmėse. Juk jei jau eiti iki galo, tai su kuo nors to vertu, numylėtu, o ne su pirmu pasitaikiusiu po ranka. Problema ir kyla dėl tų vertinamų, numylėtų, vienintelių trūkumo.
Ši problema aktuali jau labai seniai ir būtent ji tūno prie visų klausimų apie mergystę papėdės. Iš jos kyla ir kiti rimti tarpžmogiškų santykių klausimai. Kai internetas mus pasieks kaip radijo laidos į galvoje įmontuotus priedėlius, padorių žmonių ir niekšų, garbingų ir sukčių santykis bus toks pat, kaip ir prieš tūkstantį metų. Nors tikriausiai tų kitų bus daugiau.
Jei visi vyrai būtų teisingi ir protingi, merginos atsiduotų jiems nė nemirktelėdamos. O vyrai būtų ištikimi ir sąžiningi žmonoms. Amen.
Balsas.lt/Jaunimas/Borisas Kosakovskis (Borys Kossakowski) http://erotyka.wp.pl