Jo teigimu, dukart nepavykus išrinkti LRT vadovo, nes balsai per slaptą balsavimą pasiskirstė po lygiai, taryba turi rasti mechanizmą, kad įstaigos vadovas būtų išrinktas.
„Mano supratimu, šiandien vienas iš tų kelių būtų, galbūt svarbiausias ir ne vienintelis – tai organizuoti atvirą balsavimą“, – pirmadienį per Seimo Kultūros komiteto pasitarimą sakė E. Valatka.
Anot jo, norint rengti atvirą balsavimą, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.
Seimo Kultūros komiteto narys Statys Tumėnas klausė, ką pakeis atviras balsavimas, jis stebėjosi, ar balsavimo būdas gali turėti įtakos tarybos narių pozicijai.
E. Valatkos teigimu, jei per atvirą balsavimą balsai pasiskirstytų po lygiai, lemtų posėdžio pirmininko balsas.
LRT tarybos nariai teigė, kad rinkimų tvarkos keitimas bus svarstomas birželio 20 dieną per tarybos posėdį.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.
Seimo Kultūros komitetas pirmadienį surengė pasitarimą dėl situacijos, susidariusios renkant nacionalinio transliuotojo LRT generalinį direktorių.
Posėdžio išvakarėse komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis BNS sakė, kad norima išklausyti LRT tarybos narius ir juos delegavusių institucijų atstovų pozicijas, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, kai balsams pasiskirsčius po lygiai du kartus nepavyko išrinkti nacionalinio transliuotojo vadovo.
Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai birželio 6 dieną antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, abiem kandidatams – Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei ir Aisčiui Zabarauskui – surinkus po vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.